Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso vadovė ir Mykolo Romerio universiteto lektorė Eglė Kybartienė įvardija 6 pagrindinius motyvus, kodėl žmonės ima taupyti pinigus. Dažniausiai tai būna pinigų poreikis netikėtoms išlaidos, noras kaupti pensijai, žmonėms reikalinga pradinė įmoka už būstą, norisi atostogų ar brangesnių malonumų, reikia geresnio automobilio arba kainuoja mokslai.
O štai J.Balnienė pasakoja, kad taupyti geresniam būstui privertė senai slėptas noras turėti patogesnį ir gražesnį butą. Jame ji tikisi pragyventi apie 10 – 20 metų. Be to, moteris turi tris anūkus. Tokiu būdu J. Balnienė tikisi palikti nors kiek didesnį palikimą savo vaikaičiams.
Kam taupo moterys, o kam – vyrai?
J.Balnienės elgesį finansų ekspertai greičiausiai apibūdintų kaip tipiškai moterišką. Pasirodo, vyrų ir moterų taupymo motyvai ir asmeninio biudžeto planai – visiškai skirtingi.
E.Kybartienė, remdamasi mokslininkų Onos Gražinos Rakauskienės ir Egidijaus Biko tyrimu, komentuoja, kad visų amžiaus grupių moterys didžiausią santaupų dalį kaupia ilgalaikio vartojimo pirkiniams: automobiliui ar butui įsigyti, namui statyti.
Kitas svarbus moterų taupymo motyvas – santaupos „juodai dienai“. Šiomis santaupomis siekiama sutaupyti išteklių nenumatytiems (nelaimės) atvejams. Šį taupymo motyvą galima pavadinti prevenciniu arba atsargumo motyvu.
Trečiasis išskirtinis moterų taupymo bruožas – lėšų kaupimas vaikų mokslui, ugdymui ir švietimui.
Tuo tarpu vyrų taupymo motyvai yra visiškai priešingi nei moterų. Vyrai taupo siekdami padidinti savo pajamas, turtą ir kurti investicijas.
Tyrimas taip pat parodė, kad: remiantis analizės duomenimis galima išskirti taupančiojo ir netaupančiojo bruožus. Lietuvoje netaupo jaunimas ir vyresnio amžiaus moterys bei mažiausias pajamas gaunanti (skurdžiausia) visuomenės dalis, o taupo brandaus amžiaus vyrai, kurių gaunamos pajamos didžiausios.
Kodėl svarbu planuoti lėšas?
Anot E.Kybartienės, žmonėms gali pagrįstai kilti klausimas: „Kam reikia kaupti pinigus, kodėl jų negalima leisti savo malonumui?“. Juk taupymas kartais būna toks neįdomus ir nuobodus.
„Viskas priklauso nuo požiūrio ir gyvenimo būdo. Kiekvienas savo laimės kalvis. Jei jus tenkina gyvenimas nuo algos iki algos, nėra poreikio jaustis nepriklausomam, mėgstate leisti pinigus vien savo užgaidoms ir gyvenate tik šia diena, greičiausiai jūs ir nepradėsite taupyti, – svarsto pašnekovė. – Bet jeigu jūs mėgstate visada turėti užnugarį, kai ištinka bėda ir jaustis saugiai – taupymas yra geras būdas susikurti labai tvirtą pagrindą po kojomis“. Beje, taupymo esmė labai paprasta – nuolat išleisk mažiau nei uždirbi. Tai pagrindinė taupymo taisyklė.
Šeimos biudžetas – mažos valstybės valdymas
Taip, vyrai ir moterys taupo skirtingiems tikslams. Tad kaip planuoti šeimos biudžetą? Pasirodo, norint tinkamai suderinti vyrų ir moterų poreikius, reikia žinoti dar keletą vyrams ir moterims būdingų bruožų.
Tyrimai rodo, kad finansai – viena pagrindinių priežasčių dėl kurių pykstasi ir/ar skiriasi poros bei šeimos. Mat skiriasi ne tik vyrų ir moterų taupymo, bet ir išlaidų motyvai. Europoje ir JAV atliktos apklausos parodė, kad moterys nuo savo šeimos labiau linkusios nuslėpti išlaidas, vyrai – dalį pajamų ir skolas.
Moterys dažniausiai pagražina rūbų, batų ir dovanų kainas. Net aštuonios moterys iš dešimties nukerpa kainų etiketes nuo naujų daiktų tam, kad nuslėptų tikrąją jų kainą nuo savo antrųjų pusių.
Tuo tarpu vyrai linkę pamažinti automobilių priedų, laisvalaikio ir bilietų į sporto varžybas kainas.
Į šiuos faktus reiktų atsižvelgti derinant savo šeimos biudžetą tam, kad nei šeimos vyrai, nei moterys ar vaikai nesijaustų nuskriausti.
Planuojat šeimos biudžetą dar gali kilti klausimas, ar abu sutuoktiniai savo poreikiams gali išleisti po lygiai ar tam tikrą procentą nuo uždirbamų pajamų? O kiek gali išleisti tas sutuoktinis, kuris nedirba, bet rūpinasi namais ir vaikais?
„Šeimose dažnai skiriasi vyrų ir moterų funkcijos. Pasitaiko, kai vienas šeimos narys dirba tam, kad gautų pinigų, kitas šeimos narys gali prižiūrėti namų ūkį. Nors ir neuždirba pinigų tiesiogiai, šis žmogus prisideda prie šeimos biudžto, nes leidžia sutaupyti šeimai pinigų, kuriuos ji išleistų samdydama kitus žmones tiems darbams atlikti ir tai reikia įvardinti“, – kalba E.Kybartienė.
Tačiau bet kuriuo atveju – sudarant asmeninį ar šeimos biudžetą, žmonėms paprastai atsiveria kelias į kokybiškesnį ir labiau apgalvotą gyvenimą. O pagerėjus gyvenimo kokybei gali netgi apimti azartas: gal galima sutaupyti ar uždirbti dar daugiau pajamų sau ir savo šeimai?
Pasitikrinkite savo finansų valdymo žinias dalyvaudami programoje „Šeimos finansų akademija“. Ją įgyvendina bendrovė „Provident Finansai“ bendradarbiaudama su Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu ir Vilniaus kolegija.
