Taigi kaip atrodo 2015 metų pagrindinių išlaidų sąrašas?
Gynybos ministerijos biudžetą sudaro pagrindinis 501,8 mlrd. dolerių biudžetas, išlaidos užsienio operacijoms – 79,4 mlrd. dolerių ir žvalgybos agentų biudžetas, kuris yra įslaptintas.
Karinis energetikos ministerijos biudžetas – 19,4 milijardo. Veikla, susijusi su gynyba, – 36 mlrd., neįeinančios į biudžetą išlaidos – 37,8 mlrd., veteranų ministerijos biudžetas – 161,2 milijardo, tarptautinių santykių biudžetas – 39 mlrd., nacionalinio saugumo biudžetas – 52,1 mlrd., o karinės dalies valstybinės skolos išmokos – 82,7 milijardo.
Iš viso išeina apie 1,01 trln. dolerių. Prie šio skaičiaus reikia pridėti slaptas išlaidas, siekiančias 8–9 proc. bendro biudžeto, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), karinės žvalgybos išlaidas. Tad išeina maždaug 1,1 trln. dolerių.
Tai – 5,6 proc. praėjusių metų JAV bendrojo vidaus produkto (BVP). Galima palyginti: Rusijoje karinis biudžetas 5,4 proc., Kinijoje – 3 proc. BVP. Daugiau kaip pusė JAV karinių išlaidų tenka algoms, pensijoms ir sveikatos apsaugai, bet ir be jų šalies gynybos biudžetas didesnis negu dešimties didžiausių karine prasme valstybių.
Taip pat reikėtų suprasti, kad biudžetas ir realios metinės išlaidos – ne tas pat. Ilgalaikių programų biudžetai gali būti per metus leidžiami netolygiai, ypač tai aktualu Karinėms oro pajėgoms ir laivynui. Galutinės sumos keičiasi priklausomai nuo to, kokios stadijos yra skirtingi projektai. Be to, pinigų, skirtų tam tikram projektui, suma nuolat persvarstoma ir gali mažėti arba didėti.
Valdant George'ui Bushui karinės išlaidos staiga padidėjo, taip pat ir netikėtoms išlaidoms (Emergency Expenditures), o dabar, valdant Barackui Obamai, jos sumažėjo. Daugiausia – dėl išėjimo iš konfliktinių zonų Afganistane ir Irake, taip pat dėl sumažėjusio tarnaujančiųjų skaičiaus.
Kariniams pirkiniams ir biudžeto pasiskirstymui būdingas atsilikimas. Beveik visi sprendimai dėl pirkinių įsigalioja tik po 5–6 metų. Taigi priimant sprendimus reikia galvoti apie 2020 metų karinius interesus ir padėtį, o tai nėra lengva.
Pirmasis planas – sumažinti karinių veiksmų ir ginkluotųjų pajėgų aptarnavimo biudžetą. Ten, kur anksčiau reikėjo viso bombonešio su dešimtimis tonų bombų, šiandien užtenka kelių vienetų aukštos kokybės ginklų.
Sumažinti išlaidas išlaikant karines galimybes padeda nauji, efektyvesni ginklai ir sistemos. JAV rimtai žvelgia į Kinijos ir Rusijos jūrinių pajėgų galimybes, bet nėra pasiruošusios ištobulinti naujos sistemos – naudojamos jau egzistuojančios.
Dabar JAV tobulina iš karto kelias naujų tipų ginkluotės technologijas, galinčias padidinti saugumą ir ginkluotųjų pajėgų efektyvumą.
Tarp pagrindinių modernizacijos krypčių per 10–15 metų galima išskirti karinių veiksmų automatizavimą. Žemės, oro, vandens, povandeniniai aparatai, galintys vykdyti gabenimo, žvalgybos, kovos ir kitas užduotis be žmonių, kuriami visoms JAV ginkluotosioms pajėgoms.
Tobulėjant technologijoms tokie aparatai tampa pigesni, paprastesni ir dažniausiai mažesni negu žmonių valdoma technika. Galiausiai operacijos, kurių metu naudojami robotai, lengviau organizuojamos politine prasme.
Daugelį metų trunkantis elektromagnetinių ginklų ir lazerių tobulinimas kol kas nesibaigė serijinių dirbinių išleidimu, visgi intensyvūs darbai šioje sferoje tęsiasi.
Kas yra informacinių technologijų tobulinimas kovinio tinklo „Battlespace“ rėmuose? Ši kryptis kariniams vienetams padeda paprasčiau keistis informacija bei mūšio laiko vaizdais.
Vis dėlto tai, kas vyksta dabar, turi kelis niuansus. Pirmiausia, niekas negarantuoja, kad tobulinant technologijas tikslai bus pasiekti. Antra, atominės bombos kūrimo periodu amerikiečiai buvo lyderiai atitinkamose mokslo ir technologijų srityje. Srityse, kurios tobulinamos šiuo metu, jau dabar jie nėra lyderiai.
Parengė Kristina Rancaitė
