Atkaklus senjoras 77 metų buvęs inžinierius Mykolas Baliuckas su „Sodra“ ir buvusiomis darbovietėmis bylinėtis pradėjo dar 2000 metais, nepatenkintas dėl jam priskaičiuotos pensijos dydžio. Nesėkmingas pensininkui procesas su pertraukomis truko net 13 metų.
M.Baliuckas mėgins jį atnaujinti, nes 2015 metais netikėtai aptiko vieną įstatymą, kuris oponentų argumentus esą gali sugriauti kaip kortų namelį.
40 metų darbo stažą sukaupęs M.Baliuckas nori tapti pavyzdžiu kitiems senyvo amžiaus žmonėms, kurie valstybinėse institucijose susiduria su neteisybe, tačiau nedrįsta priminti apie savo problemas.
Pensininkas jaučiasi teisus, nors pralaimi bylas viena po kitos. Tam tikrais atvejais jis įrodė, jog teisėjai klydo, tačiau palankaus rezultato iki šiol pasiekti nepavyksta.
Pensininkas liko neišgirstas
Nesutikęs su „Sodros“ apskaičiuota 607 litų (175 eurų) pensija, M.Baliuckas prieš 16 metų pateikė ieškinį šiai įstaigai ir savo buvusioms darbovietėms – bendrovėms „Kauno šilas“ ir „Verslas & Spektra“.
Vyro tvirtinimu, į jo stažą nebuvo įtrauktas 5 mėnesių trukmės darbas kolūkyje, 11 mėnesių tarnyba sovietų kariuomenėje, 6 mėnesių darbas „Kauno šile“ ir 2 metų darbas jo paties įkurtoje įmonėje „Siekis“.
M.Baliuckas reikalavo įskaityti šį stažą ir uždarbį talonais bei rubliais – tai padarius, padidėtų ir jo pensija. Esą vien 1989 m. į draudžiamąsias pajamas nebuvo įtraukta 3,5 tūkst. rublių, kuriuos jis uždirbo „Kauno šile“.
„Sodros“ atstovai įtikino Kauno apylinkės teismą, jog pensija buvo apskaičiuota teisingai – pavyzdžiui, darbo laikas kolūkyje nebuvo įskaitytas, nes skaičiuojant pensiją kaunietis nepateikė darbo knygelės ir nustatytos formos pažymos.
2003 metų birželį Kauno apylinkės teismas atmetė M.Baliucko ieškinį. Tų pačių metų lapkritį aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas nepatenkino ir jo skundo. Į Aukščiausiąjį teismą pensininkas nesikreipė, nes neturėjo iš ko samdytis advokato, kuris surašytų skundą.
„Teismai neteisingai vertino atlyginimų priskaičiavimo ir mokėjimo žiniaraščius, „Kauno šilo“ bendrovėje atlikto patikrinimo aktą, neteisingai aiškino Socialinio draudimo, Pensijų įstatymus. Buvo atmestas ir mano prašymas įskaityti darbo stažą kolūkyje, nors pateikiau teisėtą pažymą. Man priklausytų ne 607 litų, o 946 litų pensija – 98 eurais daugiau nei buvo paskaičiuota“, – įsitikinęs M.Baliuckas.
Teismai klaidžiojo tamsoje
Po nesėkmių pensininkas nesudėjo rankų – 2005–2006 metais mėgino atnaujinti procesą, reikalaudamas perskaičiuoti vidutinį senatvės draudžiamųjų pajamų koeficientą, nuo kurio priklausytų ir jo senatvės pensija, priteisti iš „Sodros“ ir „Kauno šilo“ 22 249 litų žalą, neva susikaupusią dėl pernelyg mažos pensijos. Tačiau Kauno apylinkės ir apygardos teismai šių pastangų nepalaimino.
M.Baliuckas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas svarstyti jo bylą. Teisėjas Stasys Gagys 2006 metų rugpjūtį nepriėmė skundo ir nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia tokių bylų. Tačiau panašu, jog kai kurie teisėjai patys buvo pasiklydę kodeksų ir paragrafų labirintuose.
M.Baliucko skundams ir prašymams apkeliavus dar kelias instancijas, 2010 metų gruodį išaiškėjo, kad dešimtmetį trukęs procesas virto farsu – specialioji kolegija, susidedanti iš Aukščiausiojo ir Vyriausiojo administracinio teismų teisėjų, nutarė, jog pensininko bylą turi nagrinėti administraciniai teismai.
„Vadinasi, nuo 2000 metų bendrosios kompetencijos Kauno apylinkės, apygardos teismai tik imitavo darbą svarstydami mano bylą. Šitiek laiko veltui sugaišta“, – stebėjosi M.Baliuckas.
Rėmėsi negaliojančia tvarka?
Administraciniuose teismuose pensininkas taip pat pergalės nepasiekė – 2013 metų spalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, regis, padėjo tašką atmesdamas M.Baliucko prašymą priteisti iš „Sodros“ jo naudai 68,8 tūkst. litų (19,9 tūkst. eurų) turtinę žalą, susidariusią dėl nepagrįstai mažos pensijos.
Kai atrodė, kad vilties nebėra, M.Baliuckas aptiko seną teisės aktą, galintį tapti svarbiu ginklu kovoje su „Sodra“ – 1999-ųjų pabaigoje priimtus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus ir papildymus.
Pagal juos, jei uždarbio duomenys buvo fiksuoti keliskart, pensijai perskaičiuoti nuo 1995-ųjų spalio 1 d. imamas tas fiksuotas uždarbis, kuriuo remiantis apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didžiausias.
Anot M.Baliucko, „Sodra“ skaičiuodama jam pensiją vadovavosi 1994 metų įstatymais, kurie tuo metu jau negaliojo.
Paskutiniame savo rašte M.Baliuckas iš „Sodros“ pareikalavo perskaičiuoti pensiją ir atlyginti dėl pensijos nepriemokų per 16 metų susikaupusią žalą, kurią jis įvertino 28 256 eurais.
Nors „Sodros“ atsakymas nenudžiugino, M.Baliuckas neatmeta, kad nauji jo argumentai įtikins teismą.
Kaunietis rengiasi naujam procesui
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus direktoriaus pavaduotojos Eglės Leščinskienės atsakyme į M.Baliucko naujausią pareiškimą teigiama, jog „Sodros“ sprendimai dėl jo pensijos dydžio yra pagrįsti, jų keisti nėra priežasties.
„Sodros“ atstovai tvirtino, jog netikslinga atnaujinti buvusių M.Baliucko darboviečių senų finansinių dokumentų patikrinimą – teismai nustatė, jog jo pensija buvo apskaičiuota teisingai, nepažeidžiant jų skyrimo tvarkos.
„Sodra“, tikrindama „Kauno šilą“, nustatė, kad 1989 metais nuo jo atlyginimo dalies įmonė nebuvo pervedusi socialinio draudimo įmokų. Nebuvo skaičiuojamos ir bendrovės „Versmė & Spektras“ socialinio draudimo įmokos nuo 1992 metais gauto atlyginimo.
„Kauno šilo“ atstovai teisme pripažino, jog M.Baliucko atžvilgiu buvo padaryta pažeidimų, ir sutiko pervesti socialinio draudimo įmokas, bet nenorėjo pripažinti ilgesnio stažo, kaip prašė pensininkas.
Pensija dėl neatitikimų „Kauno šile“ vis dėlto nebuvo perskaičiuota, nes nuo įmokų nesumokėjimo praėjo daugiau nei 5 metai.
Bendrovei „Versmė & Spektras“ pretenzijų jau negalima reikšti, nes ji yra likviduota.
M.Baliucko dvejų metų darbas jam priklausiusioje įmonėje „Siekis“ turėjo įtakos skaičiuojant tik bazinę pensiją, o ne papildomą jos dalį.
Nepaisydamas nesėkmių pensininkas ketina artimiausiu metu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą – sieks, kad būtų iškelta byla valstybei dėl nurėžtos pensijos dalies.
Kovodamas dėl pensijos M.Baliuckas pats parengė didžiąją dalį dokumentų, nesinaudodamas advokatų pagalba.
