Už darbą Švedijoje neišmokėjo dienpinigių
„Du mėnesius teko dirbti Švedijoje komandiruotėje. Įmonės vadovas mus apgavo. Jis sutartyje nurodė, kad gausime minimalų darbo užmokestį ir 50 proc. dienpinigių. Atlyginimą gavome, o mums priklausiusių dienpinigių gavome tik pusę, t.y. 25 proc.“, – pasakojo K.Šimulis.
Darbuotojus lietuvius šokiravo gyvenimo sąlygos Švedijoje: „Darbdavys žadėjo, kad bus paruoštas butas, bet kai atvykome, pamatėme, kad mus apgyvendins lūšnyne, kuriame nėra nei durų, nei lubų. Teko nemažai paplušėti, kol ta vieta tapo panaši į tinkamą gyventi. Darbdavys žadėjo, kad atlyginimą mokės kartą per savaitę, laiku gausime pinigų maistui, bet nieko taip ir negavome. Ištvėrėme tuos du mėnesius ir grįžome į Lietuvą“, – pasakojo pašnekovas.
Nors vyras kreipėsi į Darbo inspekciją, ši jo skundus atmetė kaip nepagrįstus. Savo vizitą į Darbo inspekciją vyras prisiminė su nuoskauda, mat iš ten dirbusių specialistų išgirdo, kad gal pats yra kaltas, jog darbdavys nesumokėjo jam priklausiusių pinigų. „Tai buvo panašu į patyčias, juk ta institucija išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais, bet tų pačių mokesčių mokėtojų interesų visai negina. Mano kolega, išgirdęs inspektorių reakciją, kad gal mes tų pinigų net neuždirbome, net skundo nerašė“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad klausantis inspektorių susidarė toks vaizdas, kad patys vyrai kalti, jog darbdavys nusprendė neišmokėti dalies jų uždirbtų pinigų.
Po vizito Darbo inspekcijoje vyras nusprendė kreiptis į teismą. „Teismas mano ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Man buvo aiškinama, kad nežinau įstatymų ir nemoku skaičiuoti. Tiesiog sumalė mane į miltus. Tada kreipiausi į Šiaulių apygardos teismą, ir jis pateikė atsakymą, kad esu teisus, o ankstesnis teismas ir Darbo inspekcija pažeidė mano teises. Byla buvo grąžinta svarstyti į Telšius“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad nieko daugiau nereikalauja iš darbdavio, kad tik būtų sumokėtas visas pagal darbo sutartį priklausantis atlyginimas.
„Nusuko“ 800 eurų
Darbdavys vyrui nesumokėjo 800 eurų. Paklaustas apie tai, kaip pats darbdavys paaiškino darbuotojui, kodėl nesumoka pinigų, pašnekovas sakė: „Niekaip. Jis nekėlė telefono ragelio, bet jei pavykdavo jį pagauti, sakydavo, kad pavedimas padarytas, tik jis įstrigo banke. Nuolat buvo sugalvojama pačių netikėčiausių pasiteisinimų.“
K.Šimulis pasakojo, kad nuo to paties darbdavio nukentėjo ir daugiau žmonių. „Niekas netikėjo manimi, kai nusprendžiau teisybės ieškoti per teismą, bet kitiems darbuotojams liko neišmokėtos žymiai didesnės sumos nei man. „Kiek žinau, tas pats darbdavys panašiu būdu yra apgavęs apie pusšimtį žmonių.
Anot jo, vengdamas mokesčių darbdavys sėkmingai organizavo dviejų įmonių veiklą ir darbuotojus kas pusmetį pervesdavo dirbti į kitą įmonę. „Kadangi komandiruotėje negali būti ilgiau nei pusę metų, tokia taktika sėkmingai veikė“, – pasakojo jis.
Vis tik žemaičio istorija turi laimingą pabaigą: „Teismas man priteisė 1990 eurų. Darbdavys teisme nepasirodė. Teismo nutartis įsigalios po poros savaičių, reiks kreiptis į antstolius, jei teismo sprendimas nebus įvykdytas geranoriškai“, – kalbėjo K.Šimulis.
Kaip ir savo buvusiems darbuotojams, taip ir naujienų portalui lrytas.lt su įmonės UAB „Rintela“ vadovu susisiekti nepavyko.
