Kasmet viešinamame pranešime Europos Sąjungos kovos su
sukčiavimu tarnyba (OLAF) teigia, kad 888 mln. eurų (maždaug 989
mln. JAV dolerių) 2015-aisiais greičiausiai buvo nukreipti
nesąžiningiems paraiškų teikėjams. Tiesa, praėjusių metų rodiklis
yra mažesnis, nei buvo registruotas 2014-aisiais – 901 mln. eurų.
Sukčiams galėjusios tekti lėšos sudaro maždaug 0,6 proc.
biudžeto, skirto tiekti subsidijas žemės ūkiui ir paramą skurdžiai
gyvenantiems regionams.
Vienu iš beveik 1,4 tūkst. iškeltų ieškinių dėl neteisėto lėšų
pasisavinimo pavyzdžiu nurodoma ir 1,3 mln. eurų išmoka, skirta
modernizuoti viena skurdžiausių ES valstybių laikomoje Bulgarijoje
esančią daržovių šaldymo gamyklą. Atidžiau išnagrinėjusi šį atvejį
tyrimų komisija nustatė, kad naujos įrangos tiekėjas ir gamyklos
savininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, o kaina – užkelta.
OLAF vadovas Giovanni Kessleris teigė
netikįs, kad korupcija yra tokio plataus masto, tačiau nuo 2013-ųjų
staigiai išaugusios išaiškintų sukčiavimo atvejų apimtys rodo, kad
jo vadovaujama institucija žymiai prisidėjo prie žmonių skatinimo
pranešti apie galimus pažeidimus. Pernai taikant teisines priemones
buvo atgauta 187 mln. eurų 2014-aisiais prarastų lėšų. Tiesa,
palyginti su 2014 metais, šis rodiklis sumenko 10 proc.