Kasmet viešinamame pranešime Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) teigia, kad 888 mln. eurų (maždaug 989 mln. JAV dolerių) 2015-aisiais greičiausiai buvo nukreipti nesąžiningiems paraiškų teikėjams. Tiesa, praėjusių metų rodiklis yra mažesnis, nei buvo registruotas 2014-aisiais – 901 mln. eurų.
Sukčiams galėjusios tekti lėšos sudaro maždaug 0,6 proc. biudžeto, skirto tiekti subsidijas žemės ūkiui ir paramą skurdžiai gyvenantiems regionams.
Vienu iš beveik 1,4 tūkst. iškeltų ieškinių dėl neteisėto lėšų pasisavinimo pavyzdžiu nurodoma ir 1,3 mln. eurų išmoka, skirta modernizuoti viena skurdžiausių ES valstybių laikomoje Bulgarijoje esančią daržovių šaldymo gamyklą. Atidžiau išnagrinėjusi šį atvejį tyrimų komisija nustatė, kad naujos įrangos tiekėjas ir gamyklos savininkas buvo vienas ir tas pats asmuo, o kaina – užkelta.
OLAF vadovas Giovanni Kessleris teigė netikįs, kad korupcija yra tokio plataus masto, tačiau nuo 2013-ųjų staigiai išaugusios išaiškintų sukčiavimo atvejų apimtys rodo, kad jo vadovaujama institucija žymiai prisidėjo prie žmonių skatinimo pranešti apie galimus pažeidimus. Pernai taikant teisines priemones buvo atgauta 187 mln. eurų 2014-aisiais prarastų lėšų. Tiesa, palyginti su 2014 metais, šis rodiklis sumenko 10 proc.
