Viena pirmųjų Lietuvoje vestuves organizuoti pradėjusi vestuvių planuotoja Diana Sugintienė sako, kad vestuvės brango ir iki euro įvedimo, ir jį įvedus, o pastaruoju metu kainų augimui jau ir paaiškinimą sunku rasti.
„Vestuvės brangsta kasmet: kitais metais bus dar brangiau, nors atrodo, kad brangti nebėra kur. Kai įsivedėme eurą, buvo galima jį kaltinti, tačiau kainos toliau kyla be apčiuopiamos priežasties“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, pabrango absoliučiai viskas: nuo vakarienės restorane, sodybos nuomos iki fotografų paslaugų.
Dabar fotografą vidutiniškai galima pasisamdyti už 800 eurų, vidutinės vestuvės atsieis 10–13 tūkst. eurų.
„Tiek tektų sumokėti už vestuves su 30 svečių. Retas lietuvis išgali sumokėti už vestuves 7 tūkst. eurų. Jei vestuves norima dvi dienas švęsti kokioje nors sodyboje, tokios sumos neužtenka. Juk reikia planuoti, kad šventė būtų vientisa. Jai prabangi suknelė, kiti aspektai negali būti prastesni“, – dėstė D.Sugintienė.
Nuo ko priklauso kaina?
Ekspertė, 9 metus dirbanti vestuvių verslo komunikacijos srityje, Simona Krasauskienė teigia, kad vidutinės lietuviškos vestuvės, jei jaunavedžiai pakviečia 30–40 žmonių ir organizuoja jas miesto restorane, užsako dizainerio kurtą suknelę, samdo gerą fotografą, renginio vedėją, muzikantus ir pasitelkia kitus standartinius šiuolaikinės šventės elementus, kainuoja 10–15 tūkst. eurų.
„Kainos kinta proporcingai svečių skaičiui bei samdomų paslaugų teikėjų pasirinkimui. Vestuvių segmente dirbantys asmenys savo honorarus kelia pagal įgyjamą patirtį, paklausą ir kitus veiksnius. Manau, tam tikri rinkos svyravimai atsirado ir atsiradus eurui“, – kainų augimą aiškino S.Krasauskienė.
Jos teigimu, maitinimo sektorius kainas derina pagal jiems pateikto meniu pageidavimus. Anksčiau vidutinis maitinimo krepšelis buvo apie 100 litų, o dabar jis prasideda nuo 40 eurų.
Fotografams vidutiniškai tenka sumokėti nuo 700 iki 1500 eurų. Sodybos nuomos kainos priklauso nuo regiono, kuriame jos vyksta, maisto, trukmės ir žmonių skaičiaus. Dažnai sodybas jaunavedžiai keičia į restoranus miestuose, dvarus, įdomias pievas, paežeres, miškus, netgi namų kieme rengia šventines vakarienes.
„Šiemet brango ir nuotakos šukuosenos, ir makiažas. Makiažas seniau galėjo kainuoti 100 litų, o šiemet tenka mokėti ir 100 eurų, ir daugiau“, – sakė S.Krasauskienė.
Planuoja į ateitį
D.Sugintienė įsitikinusi: jeigu kainos ir toliau taip augs, jauniems žmonėms gali tekti atsisakyti šios ypatingos gyvenimo šventės.
„Jaunieji ieško pigesnių vestuvių planuotojų. Gali būti ir pigesnis, bet jis būtinas. Juk psichologiškai geriau turėti žmogų, kuris dirbs už tave tą dieną“, – sakė D.Sugintienė.
Jos teigimu, vestuvių planuotojoms tenka mokėti priklausomai nuo viso vestuvių biudžeto. Kuo jis didesnis, tuo mažesnį procentą teks sumokėti.
Beje, vestuvių planuotojos teigimu, į Lietuvą ateina mada, kai jaunavedžiai pradeda planuoti vestuves iki jų likus porai metų. Tuomet jie gali neskubėdami išsirinkti būtinas paslaugas.
Bet juk kainos kyla, tad per keletą metų, kol bus ruošiamasi, vestuvių biudžetas tikrai gali išaugti.
Kaip sutaupyti?
S.Krasauskienė teigia, kad žmonės taupo ieškodami alternatyvų užsienyje, taip pat kelia vestuves ne savaitgaliais, planuoja jas ne sezono metu.
„Populiariausi taupymo būdai yra elektroniniai kvietimai, nestandartinės vestuvių datos, įdomūs vaišių sprendimai, dėvėta nuotakos suknia, žiedai iš šeimos aukso“, – sakė S.Krasauskienė.
Taip pat galima nesamdyti planuotojos, atsisakyti transporto nuomos ir kviesti į vestuves tik artimiausius asmenis.
