Parduotuvėse kainos šiek tiek didesnės, tačiau irgi gerokai sumenkusios. Jas lemia ir regionas. Antai Aukštaitijoje paprastai atšyla vėliau negu, tarkime, sostinėje, tad uogos irgi vėluoja prisirpti.
Šiuo metu kilogramas braškių, pavyzdžiui, Utenos turguje, kainuoja 3–3,5 euro.
Tokia pati šių uogų kaina ir Dzūkijoje, kurioje nagus ne juokais prikišo sausra.
Teko gelbėti uogyną
„Užėję karščiai išdžiovino žemę. Skubiai teko pirkti lašinę laistymo sistemą, antraip ir uogos, ir uogynai būtų žuvę“, – pasakojo Varėnos rajone, Barčių kaime, ūkininkaujanti Zita Keršienė.
Nors jos šeimos ūkyje šios uogos auginamos jau aštuntus metus, ši vasara – pirmoji, kai uogynus teko gelbėti nuo žūties.
Lašinimo sistema – tai prie kolektorinių vamzdžių, kuriais tiekiamas vanduo iš artezinio gręžinio, prijungtos laistymo juostos. Iš jų per lašintuvus besiskverbiantis vanduo pasklinda dirvoje.
„Ši sistema Lietuvoje kainuoja apie 2 tūkst. eurų. Visa laimė, kad vyras tokią pačią ir to paties gamintojo sistemą rado Lenkijoje. Viena lašintuvų ritė ten kainavo 60 eurų pigiau, o tokių reikėjo dešimties.
Bendra kaina skyrėsi 600 eurų, tad dėl tokio kainų skirtumo verta buvo sukarti kelią pas kaimynus“, – pasakojo Z.Keršienė.
Konkuruoja su lenkais
Lenkijoje ir įranga pigesnė, ir paprastesnės auginimo technologijos. Mat kaimynai uogas augina lyg viščiukus broilerius – „maitina“ jas augimą skatinančiais chemikalais.
Lietuvoje dauguma braškes auginančių ūkių yra arba ekologiniai, arba Tausojančios aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemos dalyviai. Pastarųjų produktai ženklinami ženklu „Kokybė“.
Viešoji įstaiga „Ekoagros“ Keršių ūkiui yra suteikusi Nacionalinės kokybės produktų sertifikatą, mat čia nenaudojamos jokios cheminės trąšos, tiktai biologinės.
„Varėnos rajone vieninteliai auginame net 4 hektarus braškių.
Dalį jų užšaldome, bet daugumą parduodame – žmonės mumis pasitiki.
Tačiau Varėnos turgus užverstas lenkiškomis uogomis, o pirkėjams vis dar meluojama, kad jos yra lietuviškos.
Vilniuje – paprasčiau. Priklausome kooperatyvui „Lietuviška kokybė“, tad sostinėje prekiaujame mobiliuosiuose turgeliuose. Turime ir savo prekybos vietą, ir nuolatinių klientų“, – kalbėjo Z.Keršienė.
Nepigus rankų darbas
Pirkėjai nesuka nosies nuo lietuviškų braškių, tačiau niurna, kad jos, ypač ankstyvosios, nuolat būna brangios.
Tačiau uogų augintojai tvirtino, kad labiausiai savikainą padidina tai, jog daug darbų tenka nudirbti rankomis.
„Tai – uogos, kurias reikia ir prižiūrėti, ir pačiupinėti.
Juk daigai sodinami rankomis, leidžiamus ūsus taip pat rankomis tenka nukreipti, kad daigai formuotų vagą.
Be to, nei lenkai, nei olandai, kurie turi pažangių technologijų, vis dėlto nesukūrė mašinos, kuri galėtų kokybiškai nuskinti uogas. Jos skinamos rankomis, paskui reikia surūšiuoti, nuvežti pirkėjams.
Kainuoja ir tarpuvagių ravėjimo technika. Bet kiekvieną kerą vis tiek tenka apkaupti kauptuku, o pavasarį tarpuvagiuose rankomis paskleisti šiaudus.
Tenka įdarbinti žmonių, ypač per sezoną. Juk gegužę pradėjus skinti braškes tai daroma kone iki rugpjūčio“, – sakė ūkininkė.
Šiuo metu Keršių ūkyje darbuojasi aplinkiniuose kaimuose gyvenantis jaunimas – braškių vagose pintines kilnoja septynios skynėjos. Joms už kilogramą nuskintų braškių mokama 0,3 euro.
Tiekia prekybininkams
Nors braškes auginančių ūkių Lietuvoje nemažai, daugelio jų plotai nėra tokie dideli, kad užtikrintų tiekimą prekybos tinklams.
Tiek „Maximos“, tiek „Iki“ parduotuvėms šias uogas tiekia tas pats ūkininkas – Tauragės rajone, Milgaudžiuose, ūkininkaujantis Raimundas Beskė.
Abu prekybos tinklai jo užaugintomis uogomis pradėjo prekiauti gegužės pabaigoje ir tai darys kone iki rugsėjo.
R.Beskė braškes augina jau 19 metų. Jo teigimu, ankstyvosios braškės ypač vertingos, nes jų nereikia saugoti nuo kenkėjų.
„Daug žmonių patys augina braškes, bet jos dar nesubrandino uogų.
Ankstyvųjų veislių uogas mes auginame šiltnamyje, o šiemet joms nokti padėjo geri pavasario orai, ypač saulėta gegužė.
Braškės greičiau prinoksta, jei pakanka saulės. Be to, įtakos turi šiltnamio technologija ir jo sandarumas“, – sakė ūkininkas.
Lietuviškos – pigesnės už ispaniškas
Parduotuvės braškėmis prekiauja kone kiaurus metus, tačiau tikras pakilimas – vasaros pradžioje, kai pasirodo lietuviškos.
Pasak „Maximos“ atstovės Renatos Saulytės, šiame prekybos tinkle bet kada galima įsigyti braškių iš Ispanijos. Šiuo metu 250 gramų jų dėžutė kainuoja 1,99 euro.
„Praėjusią savaitę 500 gramų lietuviškų braškių indelis mūsų tinkle kainavo 2,90 euro, bet šiuo metu joms taikoma nuolaida, tad kaina sukasi apie 2,25 euro.
Apskritai šįmet braškės maždaug penktadaliu pigesnės nei pernai. 2015-aisiais pradinė braškių puskilogramio kaina siekė 4,1 euro. Sezonui įsibėgėjus ir rinkoje atsiradus didesnei pasiūlai jos ima pigti. Pernai jų puskilogramio kaina buvo nukritusi iki 1,10 euro“, – sakė R.Saulytė.
Anot „Iki“ atstovės Bertos Čaikauskaitės, braškių kaina akivaizdžiai traukiasi. „Šiuo metu jos maždaug 50 proc. pigesnės nei prieš kelias savaites, kai tik pradėjome jomis prekiauti“, – sakė B.Čaikauskaitė.
