Šiuo metu Lenkijoje yra apie 12 tūkstančių pensininkų, kurie socialistinės santvarkos laikais bendradarbiavo su saugumo tarnybomis, tačiau dabar gauna gerokai didesnes išmokas nei eiliniai lenkai.
Nuo kitų metų šie asmenys gaus tik vidutinę pensiją – apie 2100 zlotų (476 eurus). Iki šiol saugumiečiai gaudavo gerokai daugiau – apie 3200 zlotų (725 eurus), tačiau buvusių šios žinybos vadų pensija siekė net 22 tūkstančius zlotų (5 tūkst. eurų).
Šitokios išmokos buvo didesnės nei premjero bei prezidento alga, o tai siutino nemažai lenkų, besipiktinančių, kad nuo saugumiečių kentėję opozicijos veikėjai negauna specialių priemokų.
Šiuo metu valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) Seimo frakcijos pirmininkas Ryszardas Terleckis pareiškė, kad saugumiečiai kovojo su šalies nepriklausomybės siekusia opozicija bei Bažnyčia, o laisvoje Lenkijoje kažkodėl gavo didesnę pensiją nei jų aukos.
Anot R.Terleckio, pensijų saugumiečiams sumažinimas yra pavėluotas istorinio teisingumo aktas.
Vidaus reikalų ir administracijos ministro pavaduotojas Jaroslawas Zielinskis patvirtino, kad mažesnę pensiją gaus ir kai kurie policijos sistemoje tebedirbantys asmenys, kadaise tarnavę saugumui.
Tačiau viceministras teigė, kad vyriausybė neketina mažinti pensijų sovietmečiu milicijoje dirbusiems asmenims, kurie nebuvo susiję su saugumo tarnybomis.
Tokios kalbos nepatiko radikalių nacionalistinių organizacijų atstovams, kurie reikalavo išmokas mažinti ir sovietmečio komunistams, kariškiams, policininkams, prokurorams, teisėjams – visiems, kurie talkino kovojant su opozicija.
Kai kas siūlė išmokas apkarpyti net sovietmečio žurnalistams, dėstytojams, artistams, nes jų veikla esą irgi prisidėjo prie tos sistemos įtvirtinimo ir išsaugojimo.
Vis dėlto valdančioji TTP nepalaikė tokio siūlymo, mat oficialiai su antikomunistine opozicija esą kovojo vien saugumiečiai, o kitų profesijų atstovai tokią kovą remti galėjo ir nesąmoningai.
