Grynųjų “utilizuoti“ neteks
Šiuo metu du trečdaliai atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais.
„Grynieji pinigai buvo ir dar ilgus metus išliks pagrindine atsiskaitymo priemone, bet mes telkiame dėmesį į elektroninį mokėjimą“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį mūsų mokėjimo rinkoje susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos, o jas nukreipti visuomenei palankesne kryptimi būtų galima kartu su rinkos dalyviais priėmus ir įgyvendinus Nacionalinę mokėjimų strategiją.
Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte numatoma veikti trimis kryptimis.
Pinigai – per kelias sekundes
Pirmoji strategijos kryptis – išplėtota infrastruktūra, sudaranti sąlygas masiškam bekontakčių ir momentinių mokėjimų naudojimui.
Momentinį mokėjimą bus galima atlikti bet kada – savaitgaliais, naktimis, švenčių dienomis, o lėšos ypač greitai įkris gavėjui, nesvarbu, kokiu banku naudojamasi.
„Kai sakome „ypač greiti“, vadinasi, tai įvyks per kelias sekundes“, – sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Šarūnas Grigas.
Kad ši naujovė paplistų, paslaugą turėtų teikti didžioji dalis mokėjimo rinkos dalyvių, o ne keli pagrindiniai jos žaidėjai. Užtat dar teks nemažai padirbėti.
„Kad atsirastų tokia galimybė, reikia susitarti dėl bankų taisyklių, įdiegti papildomą infrastruktūrą, kuri leistų mokėjimą atlikti tiesiog telefone, atnaujinti mokėjimo sistemas, kad greitis būtų tikrai įmanomas“, – teigė Š.Grigas.
Bendras standartas
Antra strategijos kryptis – gausinti mokėjimo paslaugų naudotojų gretas. Tam galėtų būti sukurta Mokėjimų taryba, kuri leistų vartotojams, mokėjimo paslaugų teikėjams ir kitiems suinteresuotiems asmenims išsakyti lūkesčius ir kartu spręsti problemas. „Jei tokią tarybą būtume turėję prieš kelerius metus, šiuo metu turėtume daug pažangesnius atsiskaitymus.
Dabar tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų faktiškai nėra jokio dialogo, vartotojai neturi derybinės galios“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
M.Jurgilo teigimu, būtina susitarti dėl mokėjimo paslaugų standartizavimo: „Būtent vieno standarto taikymas skatina mokėjimo paslaugų teikėjus konkuruoti kaina.“
Š.Grigo teigimu, puikus standartizavimo pavyzdys – bendro įmokų už komunalines paslaugas, mokamų naudojantis internetine bankininkyste, standarto sukūrimas. Šis standartas jau patvirtintas Lietuvos standartizacijos departamente.
Elektroninis mokėjimas – ir mokyklos valgyklose
Trečia kryptis – skatinimas naudotis elektroniniu mokėjimu.
Siekiama stiprinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniu mokėjimu, o tai įgyvendinti padėtų gyventojų švietimas.
„Svarbu užtikrinti, kad su moderniais atsiskaitymo būdais, kai nenaudojama grynųjų pinigų, vaikai būtų kuo anksčiau supažindinami. Siūloma sudaryti galimybę ir mokyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais“, – kalbėjo M.Jurgilas.
„Mokyklose šiuo metu veikia tik grynųjų pinigų ekosistema. Pirmiausia reikėtų moksleivius supažindinti su mokėjimo ypatumais, nes dabar mažai kas žino, kuo skiriasi kreditinė nuo debetinės kortelės“, – teigė Š.Grigas.
Kitas dalykas – praktika.
„Vaikai turėtų įgyti atsiskaitymo įgūdžių, pradedant valgyklos ir baigiant kitomis paslaugomis, kurių prireikia mokykloje, pavyzdžiui, kaupiami klasės fondai, pinigai už ekskursijas“, – tęsė Lietuvos banko atstovas.
Tikimasi, kad dėl pasiūlytų priemonių elektroninių operacijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, padidės daugiau nei dvigubai – nuo 145 operacijų iki 300 operacijų 2020 m.
Lietuvos bankas kviečia šiai iniciatyvai pritariančius mokėjimo paslaugų teikėjus pasirašyti Supratimo memorandumą ir dirbti drauge, kuriant naują, standartizuotą ir modernesnę mokėjimo sistemą.
Konsultacijos dėl naujos strategijos truks tris mėnesius.
“Su priemonėmis galima nesutikti, galima siūlyti savo priemones, be partnerių pagalbos strategijos neįgyvendinsime“, – kalbėjo M.Jurgilas.
