Liepos pirmąją baigėsi terminas, iki kurio įmonės ar pavieniai verslininkai galėjo atskleisti, kiek turto yra nuslėpę nuo valstybės. Tokių atsirado tik apie 2,5 tūkstančio.
Ši amnestija paskelbta 2015-ųjų pradžioje, o prisipažinimų buvo laukiama iki praėjusių metų vidurio. Tačiau valdžia, gavusi vos porą šimtų deklaracijų, nusprendė terminą pratęsti dar metams.
Verslininkai ar kiti žmonės galėjo nurodyti užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą ar lėšas banko sąskaitose. Tai padariusiems teks susimokėti mokesčius (13 proc.) ir jie bus atleisti nuo atsakomybės.
Buvo aiškinama, kad tai vienintelė proga prisipažinti. Tiesa, jų būta anksčiau: dar 1993-iaisiais tokią akciją buvo paskelbęs tuometis prezidentas Borisas Jelcinas, o 2007 metais – ir Vladimiras Putinas.
Bet tąsyk rezultatai buvo menki. Antai po 2007 m. akcijos valstybės iždas atgavo 3,7 mlrd. rublių (51,7 mln. eurų) nuslėptų mokesčių, tik vargu ar tai sudarė bent procentą šešėlinės ekonomikos.
Šįsyk baigiantis terminui deklaracijų pagausėjo. Mat Rusija prisijungė prie tarptautinės keitimosi apie mokesčių mokėtojus sistemos, todėl nuo 2018 metų šios šalies valdžia galės sužinoti, kokių turtų jos piliečiai yra sukaupę daugiau nei 100 valstybių.
Vis dėlto 2,5 tūkstančio deklaracijų – daug ar mažai? Nors dar nežinoma, kiek sumokės jas pateikę asmenys, greičiausiai tai tebus tik katės ašaros. Pasak konsultacijų kompanijos PWC atstovų, daugiausia prisipažino smulkieji ir vidutiniai verslininkai, o jie tikrai nevaldo milžiniškų turtų.
Anot JAV Kolumbijos universiteto tyrėjų, 2014-ųjų pabaigoje lengvatinių mokesčių zonose Rusijos įmonės bei pavieniai asmenys turėjo mažiausiai 1,2 trilijono JAV dolerių (dabartiniu kursu – 1,08 trln. eurų) vertės turto.
Ko čia stebėtis, jeigu iš Rusijoje veikiančių 500 didžiausių šalies įmonių tik 239 čia ir registruotos. Atmetus 87 valstybines kompanijas, kurioms tai privaloma, lieka dar mažiau.
Vadinasi, mažiausiai trečdalis rusiško stambiojo verslo yra perkelta į užsienį. Ten plaukia pajamos, gaunamos iš veiklos ar turto Rusijoje.
O turto čia lengvatinių mokesčių zonose veikiančios rusų kilmės įmonės turi apsčiai. Antai „Panamos dokumentų“ skandalas atskleidė, kad vien Pamaskvyje 1226 užsienyje registruotos kompanijos turi 6743 nekilnojamojo turto objektus – elitinių vilų, sklypų prestižinėse vietose ar itin brangių apartamentų pastatų.
Joms taip pat priklauso aibė gamyklų, sandėlių terminalų, net šaudyklos, kuriose anksčiau įgūdžius tobulindavo Rusijos saugumiečiai.
Kas laukia neprisipažinusiųjų? Bus nemalonumų, jeigu mokesčių inspekcija ryšis juos pajudinti. Tačiau Rusijoje labai abejojama, ar tam užteks valios.
