Vilniaus oro uoste Europos vartotojų centras Lietuvoje mini oro keleivių teisių dieną. „Rengiame informacinę akciją, kurios metu keleiviams pasakojame apie jų teises bei konsultuojame, jei kyla klausimų dėl kažkokių individualių atvejų“, – pasakojo Europos vartotojų centro (ECC) Lietuvoje teisininkė patarėja Rasa Tiaškevičienė.
Domisi vis daugiau
R.Tiaškevičienės teigimu, lietuviai vis dažniau susidomi savo teisėmis: „Matome susidomėjimą. Nors lietuviai nėra labai drąsūs, kartais reikia juos pakalbinti, bet sulaukiame vis daugiau klausimų bei skundų.“
Oro keleivių teisės – opi problema, nes iš visų centro gaunamų skundų, 30 proc. jų būna susijusių būtent su aviakompanijų nusižengimais.
Tiesa, lietuviams neretai reikia paskatinimo, kad jie ryžtųsi kovoti dėl priklausančių kompensacijų ar kokybiškų paslaugų.
„Bet jeigu sulaukiame vieno skundo ir padedame jį išspręsti, tai po to seka dar daugybė skambučių, nes žmonės kalbasi, informacija sklinda tarp bendrakeleivių“, – kalbėjo R.Tiaškevičienė.
Du tipai
Informacijos apie keleivių teisės Lietuvoje netrūksta, tačiau tai nereiškia, kad visi puola jas ginti.
„Visuomet yra žmonių, kurie tiesiog nenori gaišti laiko, vargintis ir niekur nesikreipia net žinodami, kad jiems tikrai gali priklausyti kompensacija“, – kalbėjo ECC teisininkė.
Bet yra ir kitokių: „Yra ir kitas tipas, kuris nepasivargina ir dėl vieno euro ieškoti teisybės.“
R.Tiaškevičienės teigimu, kartais žmonės net įsivaizduoja turintys daugiau teisių, negu jiems iš tikro priklauso: „Kartais ir ant mūsų pykta, kai bandome nuraminti, kad kai kuriais atvejais keleiviai neturi tiek daug teisių, kiek jiems norėtųsi.“
Kas svarbiausia?
R.Tiaškevičienė vardino dalykus, kuriuos privalo žinoti kiekvienas keliaujantis lėktuvais.
„Svarbu žinoti, kad jeigu skrydis buvo atšauktas, aviakompanija turi pasiūlyti keleiviui arba galimybę susigrąžinti pinigus, arba kitą skrydį panašiomis sąlygomis.“, – pasakojo ji.
Jei kito skrydžio reikia laukti daugiau nei 3 valandas, aviakompanijos turi keleiviams pasiūlyti maisto, gėrimų, jei reikia – ir apgyvendinimą. Tas pats galioja ir su atidėtais skrydžiais.
„Jei oro vežėjas šių paslaugų neteikia, reiktų tiesiog išsaugoti papildomai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir vėliau kreiptis į aviakompaniją – pridėti čekius bei reikalauti išlaidų kompensavimo“, – kalbėjo teisininkė.
Skrydžiui vėluojant, keleiviams priklauso ir piniginės kompensacijos, kurios, priklausomai nuo skrydžio atstumo, siekia 250-600 eurų.
„Vienintelis atvejis, kai aviakompanijos yra atleidžiamos nuo kompensacijų, tai tuomet, kai apie atidėtą ar atšauktą skrydį buvo pranešta likus daugiau nei 2 savaitėms arba skrydis negalėjo įvykti dėl ypatingųjų aplinkybių, kurių aviakompanija negali kontroliuoti“, – pasakojo R.Tiaškevičienė.
Dėl kompensacijų keleiviai turi kreiptis pirmiausia tiesiai į aviakompaniją, o jai ignoruojant ar keleiviui abejojant pateikiamais atsakymais, toliau galima kreiptis į Civilinės aviacijos administraciją, kuri gali patikrinti, ar skrydis atidėtas ar atšauktas buvo tikrai dėl ypatingųjų aplinkybių.
Konsultacijas keleiviams teikia ir Europos vartotojų centras Lietuvoje.
