Emigracija nemažėja – būste vandens čiaupai dar užsukami ilgam

Iš viso pernai šalies vandentvarkos įmonės privatiems vartotojams ir įmonėms patiekė beveik 94,6 mln. kub. metrų vandens. Iš šio kiekio gyventojai suvartojo 52,1 mln. kubinių metrų, likusi dalis – 42,5 mln. kubinių metrų teko pramonei bei kitoms įmonėms ir paslaugų tiekėjams.

Pernai vandens tiekimo sutartis nutraukė daugiau nei 6 tūkst. žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pernai vandens tiekimo sutartis nutraukė daugiau nei 6 tūkst. žmonių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 22, 2016, 2:53 PM, atnaujinta May 18, 2017, 2:31 AM

Kaip žinia, pernai iš Lietuvos emigravo 44,5 tūkst. žmonių. Tai, manau, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl geriamojo vandens poreikis pernai neaugo ir liko toks pats kaip 2014 metais“, – sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.

Iš viso pernai šalies vandentvarkos įmonės privatiems vartotojams ir įmonėms patiekė beveik 94,6 mln. kub. metrų vandens. Iš šio kiekio gyventojai suvartojo 52,1 mln. kubinių metrų, likusi dalis – 42,5 mln. kubinių metrų teko pramonei bei kitoms įmonėms ir paslaugų tiekėjams.

Anot B.Miežutavičiaus, gerai bent jau tai, kad, palyginti su 2014 metais, daugiau kaip tūkstančiu padidėjo pramonės ir kitų įmonių vandens vartotojų skaičius. Ir jis didėja jau ne vienerius metus.

„Gyventojai suvartoja vis mažiau vandens, bet pramonės įmonėse vandens suvartojimas nemažėja.

Pagyvėjimas ypač juntamas tuose šalies miestuose ir rajonuose, kur plėtojama daug vandens naudojanti pramonė.

Tačiau Lietuvoje 55 proc. geriamojo vandens suvartoja namų ūkiai ir tik apie 45 proc. – pramonė. Daugelyje Europos šalių, atvirkščiai, didesnę pusę viso geriamojo vandens suvartoja pramonė“, – sakė B.Miežutavičius.

Jo teigimu, geros kokybės geriamojo vandens atsargos Lietuvoje yra apie penkis kartus didesnės nei šiuo metu esantis geriamojo vandens poreikis.

Naudojantis šiuo metu instaliuotais geriamojo vandens tiekimo pajėgumais, jo pardavimą be didelio vargo galima būtų padidinti kone tris kartus.

„Didėjant pardavimui, mažėtų ir mūsų paslaugų savikaina, atsirastų realios galimybės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainoms mažėti.

Priminsiu, kad pagal naująjį geriamojo vandens tiekimo įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privaloma tvarka kasmet peržiūri vandentvarkos bendrovių paslaugų kainas ir į jas įrašo tik būtiniausias sąnaudas vandeniui tiekti bei nuotekoms tvarkyti. Todėl labai svarbu, kad Lietuvoje būtų reikšmingiau investuojama į daug gero geriamojo vandens naudojančių pramonės įmonių plėtrą“, – sakė B.Miežutavičius.

Nors pernai vienas centralizuotai tiekiamą vandenį gaunantis šalies gyventojas per parą vidutiniškai suvartojo 67,5 litrų arba 2 litrais daugiau nei 2014 metais, palyginti su išsivysčiusiomis Europos šalimis, atrodome kukliai. Ten gyventojas per parą suvartoja ne mažiau nei 100 litrų vandens.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.