Interneto svetainėje išsirinkęs jam patikusį automobilį lietuvis susisiekė elektroniniu paštu su pardavėju, registruotu Belgijoje. Jiedu virtualiai aptarė pirkinį: pardavėjas patvirtino, kad automobilis atitinka skelbime nurodytą būklę ir neturi jokių defektų, išskyrus kelis menkus įbrėžimus.
Netrukus belgas ir lietuvis sukirto rankomis. Lietuvis pervedė 200 eurų avansą. Su pardavėju jis sutarė, kad likusią sumą perduos vairuotojas, atvyksiantis pasiimti automobilio.
Pirkėjo į Belgiją pasiųstas vairuotojas atidžiai vietoje apžiūrėjęs automobilį apstulbo: mašina buvo storai perdažyta negamykliniais dažais.
Vairuotojas išsyk susisiekė su pirkėju Lietuvoje. Abudu nutarė: automobilis neatitinka to, kas buvo rašyta skelbime, tad nepirks tos mašinos.
Tuo istorija nesibaigė, mat pardavėjas Belgijoje neskubėjo grąžinti lietuviui 200 eurų avanso – jis tiesiog neatsakinėjo į pirkėjo laiškus.
Lietuvis nenuleido rankų ir ieškodamas teisybės kreipėsi pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje. Centro specialistai susisiekė su kolegomis Belgijoje.
Lietuvis atgavo savo pinigus. Jį išgelbėjo tai, kad automobilį jis buvo nutaręs pirkti iš juridinio, o ne fizinio asmens.
„Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad vartotojų teisės ginamos tais atvejais, kai pirkimo ir pardavimo sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (pirkėjo) ir juridinio asmens (pardavėjo). Tais atvejais, kai fizinis asmuo perka iš kito fizinio asmens, vartotojų teises ginantys teisės aktai netaikomi“, – aiškino Europos vartotojų centro Lietuvoje teisininkė patarėja Rasa Tiaškevičienė.
Dėl internetu pirktų automobilių skundai nėra dažni. Tiesa, šiemet vartotojų teisių gynėjai šiais metais sulaukia daug skundų dėl automobilių dvigubo apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu.
„Pirkėjas buvo išsaugojęs tiek originalų skelbimą, tiek susirašinėjimą su pardavėju apie automobilio būklę ir pardavėjas šiuo atveju neginčijo, kad automobilio būklė atitinka skelbimą, ir sutiko grąžinti užstatą.
Vienintelis dalykas, ką dar galėjo padaryti pirkėjo atstovas, tai padaryti automobilio būklės nuotraukas vietoje, kad jeigu pardavėjas būtų nesutikęs su tuo, kad automobilio būklė neatitinka nurodytos skelbime, tai jas būtų galima pateikti kaip įrodymą“, – patarė R.Tiaškevičienė.
Tiesa, vairuotojo kelionės į Belgiją išlaidų niekas nekompensavo, tačiau to nereikalavo ir pats pirkėjas.
