Tiesa, vargu ar didėjantys atlyginimai bus vien valdžios nuopelnas. „Nežinau, kokiomis priemonėmis politikai planuoja kelti atlyginimus, bet aišku, kad valdžios įtaka atlyginimams bus ribota“, – sakė ekonomistas, apžvelgdamas „Swedbank“ ekonomikos prognozes.
Augina MMA ir besitraukiantis šešėlis
Pernai atlyginimai Lietuvoje augo sparčiai. Prie to prisidėjo ne tik minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas. „MMA didinimas trečdaliu lėmė atlyginimų augimą. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo 9 proc., bet prie to daugiausia prisidėjo ne MMA“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimus, atlyginimus čia augimo skaidrėjantis darbo užmokesčio fondas – vis mažiau įmonių moka atlyginimus „vokeliuose“, o taip neofiacialios, anksčiau slepiamos, pajamos tapo oficialiomis.
N.Mačiulio teigimu, tai įrodo mažmeninės prekybos augimas – jei atlyginimai iš tikrųjų būtų tiek daug paaugę, o ne tiesiog išlindę iš šešėlio, stebėtume kur kas didesnį mažmeninės prekybos augimą nei matome dabar.
„Mes esame atsidūrę vidutinių pajamų spąstuose“, – kalbėjo N.Mačiulis. Kainos Lietuvoje Europos Sąjungos (ES) vidurkį vejasi, tačiau atlyginimai prie jo artėja lėčiau.
„Maisto ir daugelių kitų prekių kainos Lietuvoje siekia 75 proc. ES vidurkio, bet kai kalbame apie atlyginimus, tai Estijoje jie trečdaliu didesni, o Švedijoje – net 5 kartus. Tai aišku, kad gyventojams tokia statistika atrodo neteisinga“, – sakė jis.
Ką darys valdžia?
Valdžia, žadėdama didesnius atlyginimus, realiai nėra tokia galinga, kaip norėtų. „Valdžios įtaka ribota – ji gali reguliuoti viešojo sektoriaus atlyginimus, MMA bei mokesčių naštą“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, tiek atlyginimus, tiek MMA dar būtų galima didinti, bet neužtektinai. Tempai, kuriais reikėtų didinti MMA, kad vidutinis atlyginimas bent priartėtų prie 1000 eurų – nerealūs.
„Vienintelė išeitis, kurios gali imtis valdžia – neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas“, – sakė N.Mačiulis.
Jau dabar planuojama NPD kitais metais didinti iki 300 eurų, o ekonomistas tiki, kad ko gero šitas planas gali ir padvigubėti: „Tai iš tiesų būtų prasmingas žingsnis, nes didinant NPD realiai didėja pajamoms mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.“
Kiek didės?
„Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius sieks 674 eurus, 2019 m. – 731 eurą, o 2020 m. gali pasiekti ir politikų pažadus – 797 eurus.
Tiesa, tam, kad tokie atlyginimai taptų realybe, būtina didinti NPD, įsitikinęs ekonomistas: „Aišku, dar reikia turėti omenyje, kad tęsis skaidrėjimo procesas ir dar daugiau atlyginimų bus mokami oficialiai, bet vis tiek būtina didinti NPD, tuomet tokia atlyginimai nebus iš fantazijos srities.“
Nors prognozuojamas lėtesnis atlyginimų augimas, N.Mačiulis teigė, kad didės derybinė darbuotojų galia.
Lietuvoje bedarbių ir laisvų darbo vietų santykis artėja prie žemumų – vis mažiau žmonių pretenduoja į vieną darbo vietą, vis mažiau kvalifikuotų bedarbių, o tai kelia visų darbuotojų derybinę galią bei skatina įmones žadėti didesniu atlyginimus.
„Iš tiesų yra galimybių pasiekti žadamą atlyginimų augimą, priemonių gana daug, bet viskas priklausys nuo mūsų prioritetų“, – įsitikinęs ekonomistas.
