Didžiulė Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė ištuštėjusi, visiškai nepasirūpinus jos ateitimi. Kada ją iš „Vilniaus energijos“ perims savivaldybė, niekas nežino, o sostinė dar ilgai išliks tarp miestų, šilumai gaminti naudojančių mažiausiai biokuro.
Valdžia ir toliau visas bėdas kraus ant paprastų vilniečių pečių. Jie jau nebegirdi pažadų apie mažėsiančias šildymo kainas. Ir kaip joms mažėti, jei ateinančius keletą metų Vilnius ir toliau pleškins dujas.
„Sostinė“ pasižvalgė po praėjusių metų paskutinę dieną uždarytą termofikacinę elektrinę, kuri galėjo būti puikiausiai pritaikyta kūrenti biokuru. Tačiau valdžia užsispyrė statyti naują tokio tipo jėgainę, tačiau iki šiol jos nėra nė pamatų.
Turtas taps nereikalingas
Tuščios salės ir neįprastai tylu, prie didžiulių katilų – nė vieno žmogaus. Eidamas koridoriumi prasilenki vos su vienu kitu elektrinės darbuotoju. Tik administracijos korpuse dar rusena gyvybė.
Taip atrodo milžiniškos Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės patalpos, kuriose dar pernai virė darbas.
Savivaldybė elektrinės iš ją nuomojusios įmonės „Vilniaus energija“ niekaip neįstengia perimti. Nors ją būtų galima puikiausiai panaudoti vilniečiams tiekiant pigesnę šilumą, kelią tam užkirto aukštesnė valdžia.
Ir savivaldybė, ir „Vilniaus energija“ liko prie suskilusios geldos. Mat Vyriausybė per „Lietuvos energiją“ nutarė statyti naują bloką ir pasiimti europinius pinigus, kuriais bus finansuojama 70 proc. projekto.
Tai „Lietuvos energijai“ leis nedaug investavus pardavinėti pigią elektros energiją ir žertis pelną, o savivaldybei, jeigu ji kada nors perims Vilniaus 3-iąją termofikacinę elektrinę, liks didžiulė problema.
„Tokiais neracionaliais projektais jau išgarsėjome. Juk elektrinės įrangą galima pritaikyti gaminant šilumą iš biokuro. Tai yra turtas.
Ką daro „Lietuvos energija“? Jos atstovai pasako: „Jūs turėkite tą turtą, mes pasistatysime savo ir tas jūsų turtas taps nereikalingas.“ Lyg gyventume skirtingose valstybėse“, – padėtį apibūdino buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas Arūnas Keserauskas. Tokį pinigų taškymą, kliūtis konkurencijai jis apskundė Europos Komisijai.
Prisiminė lenkų pavyzdį
Didžiulis elektrinės katilas galėjo būti panaudotas kūrenant biokurą, tačiau greičiausiai jį teks supjaustyti ir parduoti kaip metalo laužą.
A.Keserauskas prisiminė, kad buvo apskaičiuota, jog katilą ir visą įrangą perdaryti taip, kad ji būtų tinkama naudoti kūrenant biokurą, būtų prireikę apie 200 mln. eurų.
„Tas projektas nebuvo vien popieriuje. Buvome susitikę su įrangos gamintojais, Lenkijoje lankėmės elektrinėje, kuri vietoj akmens anglių kūrena biokurą.
Lenkai panaudojo seną turbiną, generatorių, tik pats katilas buvo pakeistas“, – pasakojo A.Keserauskas.
Specialistai apskaičiavo, kad pakeitus šioje elektrinėje katilą šiluma vilniečiams būtų atpigusi 20–30 proc.
„Kalbėdami apie šildymą, daug kas mėgsta žongliruoti šiuos skaičius. Tačiau mūsų skaičiai buvo tikroviški“, – užtikrino buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas. Kiti šilumos tiekėjai būtų priversti taip pat sumažinti kainas.
Biokuru kūrenamas katilas elektrinėje galėjo atsirasti iki 2019 metų.
Tačiau patrauklus projektas palaidotas. O „Lietuvos energijos“ jėgainė iškils dar vėliau.
Tad tiek metų apie gerokai pigesnę šilumą vilniečiai galės tik pasvajoti.
Negana to, jau šį sezoną 75 proc. šilumos Vilniuje galėjo būti pagaminta deginant biokurą, tačiau vietoj šio skaičiaus liks tik 13 proc.
Kliūtys – dėl ekspertų?
„Vilniaus energija“ tvirtino nesulaukianti savivaldybės žingsnių perimant termofikacinę elektrinę.
Visai priešingai padėtį vertino savivaldybės atstovai. Jie skundėsi, kad niekaip neįstengia pradėti termofikacinės elektrinės perėmimo iš „Vilniaus energijos“ procedūrų.
Vilniaus šilumos tinklai dar vasarą paskelbė eksperto, kurio reikia perimant šilumos ūkio turtą iš nuomos, pirkimo rezultatus. Viešąjį pirkimą laimėjo įmonių konsorciumas.
Jei „Vilniaus energijai“ šis pasiūlymas būtų priimtinas, baigtųsi bemaž pusmetį trukęs įmonės ginčas su savivaldybe.
„Laikas nėra mūsų sąjungininkas, todėl siūlome nuomininkui įvairius variantus, kad pagaliau galėtume įvertinti išnuomoto šilumos ūkio techninę būklę ir pasiruošti jį susigrąžinti, – sakė Vilniaus šilumos tinklų direktorius Mantas Burokas. – Tenka pripažinti, kad turime sudėtingą partnerį, su kuriuo baigti nueiti nuomos sutarties kelią yra labai komplikuota.“
Pasak direktoriaus, pradėjus pasirengimo ūkio perėmimui procesą, buvo vilties, kad verslininkai ūkį prižiūrėjo tinkamai ir nekils problemų savininkui jį susigrąžinus.
Tačiau ilgai trukęs eksperto paslaugų derinimas ir atkaklus siekis turėti savo ekspertą savivaldybei sukėlė abejonių, ar ūkis yra nepriekaištingos techninės būklės.
Vilniaus šilumos tinklai tvirtino, kad nuomininkui per pusmetį pateikė tris pasiūlymus dėl eksperto paslaugų pirkimo, tačiau nė vienas jų nebuvo priimtas.
Išlaidas padengs šilumos vartotojai
Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė uždaryta dėl to, kad buvo nuspręsta naikinti elektros kvotas tokio tipo jėgainėms. Be valstybės paramos ji negalėjo konkuruoti ir buvo priversta paskutinę praėjusių metų dieną stabdyti savo veiklą.
Savivaldybė apskaičiavo, kad elektrinės konservavimas vilniečiams atsieitų 11,4 mln. eurų, kuriuos tektų padengti mokant už šilumą. Tad valdžia svarstė galimybę elektrinę iš viso uždaryti. Tai kainuotų apie 8 mln. eurų.
Savivaldybė pasijuto įstumta į aklavietę, o vicemeras Valdas Benkunskas dar praėjusiais metais apkaltino Vyriausybę, kuri esą sprendimus priima vienašališkai.
„Visi neigiami finansiniai padariniai, kurie kils dėl šio Vyriausybės sprendimo, guls ant savivaldybės pečių“, – piktinosi vicemeras.
