Rugpjūčio 1 dieną bankuose laikomų gyventojų indėlių bendroji suma buvo 19,25 mlrd. denominuotų Baltarusijos rublių (nuo š. m. liepos 1 dienos į apyvartą išleistų naujųjų Baltarusijos rublių; rugsėjo 4 d. Baltarusijos rublio kursas: 1 BYN = 0,50782 JAV dolerio = 0,45509 euro. – Red.), o tai iš esmės ekvivalentiška 10 mlrd. dolerių (apie 8,96 mlrd. eurų).
Ši suma apima tiek gyventojų terminuotus indėlius, tiek pervedamuosius, kuriuos daugiausia sudaro kortelėse esančios lėšos, patikslino D.Zajacas.
Indėliai užsienio valiuta sudaro daugiau kaip 75 proc. minėtos sumos – gyventojų pervedamieji ir terminuoti indėliai laisvai konvertuojama valiuta rugpjūčio 1 dieną buvo ekvivalentiški 7,65 mlrd. dolerių (apie 6,86 mlrd. eurų).
Indėlių gerokai sumažėjo
Pirmuoju smuiku indėlių rinkoje griežia septyni bankai, kuriuose gyventojų indėlių portfelis rugpjūčio 1 dieną buvo 17,4 mlrd. denominuotų rublių, arba 90 proc. visų bankuose laikomų Baltarusijos gyventojų valiutinių ir rublinių indėlių.
Pažymėtina, kad nuo metų pradžios gyventojų rublinių indėlių bendroji suma beveik nepakito – rugpjūčio 1 dieną ji buvo 4 mlrd. rublių.
Tuo tarpu fizinių asmenų valiutinių indėlių bankuose gerokai sumažėjo. Metų pradžioje jų buvo 8,2 mlrd. dolerių, o rugpjūčio 1 dieną – 7,65 mlrd. dolerių.
Reikia pasakyti, kad ne visas valiutos atsargas gyventojai dabar laiko bankuose indėlių pavidalu.
Palyginus atsiimtų valiutinių indėlių sumas su užsienio valiutos pardavimais, aiškiai matyti, kad gyventojai šiandien neša į valiutos keityklas ne tiek iš bankų atsiimtus indėlius, kiek pinigus, gulinčius, vaizdžiai kalbant, po čiužiniu, rašo straipsnio autorius.
Štai liepos mėnesį gyventojų rublinių indėlių bendroji suma beveik nepakito, fizinių asmenų indėlių užsienio valiuta bendroji suma (terminuotų ir pervedamųjų) sumažėjo 27,8 mln. dolerių. O užsienio valiutos liepos mėnesį gyventojai pardavė rekordiškai daug – minusavus pirktą valiutą, parduotos valiutos suma – 284,3 mln. dolerių.
Tad akivaizdu, kad gyventojai neša į valiutos keityklas ne tik valiutą, kurią pamažu atsiima iš bankų, o daugiausia tas lėšas, kurios nėra registruotos kredito įstaigose.
Gyventojų pinigai, kurių oficialiai nėra
Baltarusijos analitikai ir Nacionalinio banko ekonomistai, analizuodami gyventojų norus parduoti šiais metais valiutą, įžvelgia siekį išlaikyti ikikrizinę gyvenimo kokybę, panaudojant anksčiau susitaupytas lėšas.
Kiek ilgai truks ši tendencija, sunku prognozuoti jau vien dėl to, kad gyventojų valiutos atsargos dar neturėtų greitai išsekti. Juk vien bankuose gyventojai laiko 10 mlrd. dolerių, o kur dar po čiužiniu slepiami pinigai? Ekonomistai įsitikinę, kad „sočiais laikais“ baltarusiai jų sukaupė nemažai.
„Lėšos, kurios lieka gyventojų rankose, skaičiuojamos milijardais dolerių, – įsitikinęs valiutų rinkos brokerinės kontoros „Forex Club“ vyresnysis analitikas Valerijus Polchovskis. – Mano nuomone, tą netiesiogiai liudija daug veiksnių, kad ir ryškiai didesnis užsienio valiutos grynasis pardavimas už atsiimamus valiutinius indėlius“.
„Pamėginkite išsinuomoti individualų seifą vertybėms saugoti Baltarusijos bankuose – šis uždavinys anaiptol nėra paprastas. Dažniausiai paaiškėja, kad laisvų seifų nėra. Jeigu žmonės už individualių seifų nuomą pasirengę mokėti 10–15 dolerių per mėnesį, galima spėti, kad jie ten turi ką laikyti“, – pažymi V.Polchovskis.
Finansų rinkos ekspertai mato dvi priežastis, dėl ko gyventojai ne visas santaupas laiko bankuose.
„Žmones, kurie laiko pinigus po čiužiniu ir nenori nešti jų į banką, galima suskirstyti į dvi grupes – vieni tikriausiai baiminasi dėl savo santaupų saugumo, nes ekonomikos perspektyvos yra miglotos, o kiti turi šešėlinių pajamų, todėl nenori jų rodyti, nešti į bankus“, – mano valiutų rinkos brokerių kontoros „Alpari“ vyresnysis analitikas Vadimas Josubas.
Pajamos nedidėja
Finansų analitikai nesitiki, kad šiais metais gyventojų indėliai bankuose padidės.
Pirma, gyventojų pajamos nedidėja. Realia išraiška jos netgi mažėja (per pirmąjį pusmetį – 7 proc.). Antra, indėlių palūkanų normos sparčiai mažėja – daugelis bankų už indėlius užsienio valiuta šiandien siūlo ne daugiau kaip 2–3 proc. per metus, rašo autorius.
Susiklosčius tokiai padėčiai, reikia laukti arba gyventojų indėlių bankuose sumažėjimo, arba jų stabilizavimosi tam tikrame lygyje, mano V.Josubas.
„Dabar, kada indėlių palūkanų normos visą laiką mažėja, nėra pagrindo manyti, kad godumas gali įveikti baimę, ir žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių laiko savo santaupas po čiužiniu, neš jas į bankus“, – reziumavo V.Josubas.
Parengė Leonas Grybauskas
