Praėjusią savaitę Lietuvos bankas nusprendė atšaukti kredito unijos „Amber“ licenciją. „Indėlių ir investicijų draudimui“ tai kainuos apie 20 mln. eurų.
Tai mažiau nei šįmet per pusmetį buvo surinkta į Indėlių draudimo fondą. Jei griūtų dar kelios unijos, fondo reikalai taptų dar prastesni.
Kredito unijas prižiūrėti nuo šių metų vasaros skiriami laikinieji administratoriai.
Rugpjūčio pabaigoje Centro taupomosios kasos laikinuoju atstovu tapo bendrovė „Grant Thorton Baltic“, o „Vilniaus kreditą“ iki rugsėjo 30 dienos turi prižiūrėti „Insolvensa“.
Centro taupomoji kasa birželio 30 dieną turėjo 22,8 mln. eurų indėlių, o „Vilniaus kreditas“ – beveik 30 mln. eurų.
Anksčiau kredito unijos į Indėlių draudimo fondą mokėdavo 0,2 proc. kiekvieno indėlio, nors bankų dalis siekė 0,45 proc. Pastaruoju metu įmokos beveik susilygino, nes jos skaičiuojamos įvertinus rinkos dalyvių riziką.
Atsigauti užtrunka
Didžiausias smūgis fondui buvo „Snoro“ uždarymas 2011 metų lapkritį. Tuomet „Indėlių ir investicijų draudimas“ iš Finansų ministerijos turėjo skolintis 2,979 mlrd. litų (862 mln. eurų), o bendra indėlininkams, laikiusiems iki 100 tūkst. eurų indėlius, išmokėta suma viršijo 4 mlrd. litų (1,17 mlrd. eurų).
Dar apie 800 mln. litų (232 mln. eurų) kainavo Ūkio banko žlugimas 2013-aisiais. Pasak įmonės vadovės Aurelijos Mažintienės, šiuo metu dauguma paskolų grąžinta – rugsėjo 1 dieną buvo likę mokėti 68,67 mln. eurų dėl Ūkio banko draudžiamojo įvykio finansavimo.
Tačiau jei žlugs dar pora kredito unijų, išmokos tikrai suvalgys per metus gaunamas įmokas.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio teigimu, Indėlių draudimo fondas dėl to nenukentės, nes vėliau jis patenka į pirmąsias bankrutuojančių kredito įstaigų kreditorių gretas (po „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir darbuotojų).
Vienintelis trūkumas yra tai, kad atgauti lėšas užtrunka, nes bankroto administratoriai kredito įstaigų turtą parduoda tikrai ne per kelias savaites ar mėnesius.
„Net ir palyginti nedidelių rinkos žaidėjų bankrotas yra nemalonus visoms kredito įstaigoms. Juk joms tai reiškia nepatrauklią prievolę toliau mokėti nemenkas sumas į draudimo fondą“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Neteks didelio mokėtojo
Be to, galbūt jau kitąmet Indėlių draudimo fondas neteks ir vieno stambiausių savo donorų – banko DNB. Jo vadovai, paskelbę apie būsimas jungtuves Baltijos šalyse su „Nordea“, naujo bendro banko būstinę ketina įkurti Estijoje.
Tai reiškia, kad ir indėliai bus draudžiami ten.
„Jeigu tai nutiktų, Lietuvos indėlių draudimo sistema netektų svarbaus mokėtojo.
Tačiau nereikia pamiršti, kad kartu su juo į Estiją būtų perkelti ir įsipareigojimai – DNB indėliai. Tad Lietuvos indėlių draudimo sistemoje proporcingai sumažėtų tiek įmokų, tiek įsipareigojimų“, – aiškino A.Mažintienė.
2015 metais Indėlių draudimo fondas gavo 46,68 mln. eurų įmokų, per pirmąjį šių metų pusmetį – 16,16 mln. eurų.
DBN įnašas sudarė atitinkamai 7,08 mln. ir 2,23 mln. eurų.
Kuria bendrą indėlių draudimo sistemą
Gali būti, kad po keleto metų pernelyg sukti galvos dėl žalos išmokėjimo indėlininkams Lietuvoje net nebereikės. Pagal Europos Komisijos siūlymą, 2024-aisiais ES turėtų pradėti veikti visos Bendrijos indėlių draudimo sistema EDIS (angl. „European Deposit Insurance Scheme“).
Apie jos ateitį bus diskutuojama ir šią savaitę Vilniuje vyksiančiame Europos indėlių draudikų forume.
„Įsteigus EDIS sistemą, gali visiškai pasikeisti nacionalinės indėlių draudimo sistemos mechanizmas ir funkcijos. Tai reiškia, kad tiek mokėjimai, tiek išmokos nutikus draudžiamajam įvykiui bus bendros sistemos rūpestis“, – aiškino A.Mažintienė.
Tiesa, neaišku, kaip prie tokios sistemos prisiderintų valstybės, kurių indėlių draudimo fondų balansas yra neigiamas. Lietuva kol kas yra viena tokių.
