Kaip verslininkams pavykdavo išvengti baudžiamojo persekiojimo, susitarus su tyrėjais, pasakojama portalo „rbc.ru“ fotogalerijoje.
Domodedovo oro uosto savininkas Dmitrijus Kamenščikas
2016 metų rugsėjo 23 dieną buvo nutraukta byla prieš Domodedovo oro uosto savininką Dmitrijų Kamenščiką ir tris aukščiausio rango vadovaujančius darbuotojus – Viačeslavą Nekrasovą, Svetlaną Trišiną ir Andrejų Danilovą. Jie buvo kaltinami pagal Rusijos baudžiamojo kodekso (BK) 238 str. darbų atlikimu ar paslaugų teikimu nesilaikant darbo saugos taisyklių, pareikalavusių dėl neatsargumo dviejų ar daugiau žmonių gyvybių. Pagal tyrėjų versiją 2010 metais oro uosto vadovybė priėmė sprendimą supaprastinti keleivių patikros procedūrą Domodedovo oro uoste, dėl ko teroristui savižudžiui pavyko 2011 metų sausio mėnesį susprogdinti bombą oro uosto terminale.
„Byla nutraukta, kadangi D.Kamenščikas įvykdė generalinio prokuroro reikalavimus dėl kompensacijų išmokėjimo nukentėjusiesiems. Tai ne reabilituojanti aplinkybė“, – pareiškė nukentėjusiųjų advokatas Igoris Trunovas.
„Su-155“ generalinis direktorius Aleksandras Мeščiariakovas
2016 metų vasario 19 dieną baudžiamoji byla prieš kontroliuojančiosios statybų bendrovės „Su-155“ vadovą Aleksandrą Meščiariakovą buvo nutraukta po to, kai jis padengė 2 mlrd. rublių nuostolius, kurie buvo padaryti Rusijos Federacijos biudžetui. Verslininkas buvo kaltinamas tuo, kad nesumokėjo savo įmonės darbuotojų fizinių asmenų pajamų mokesčių už 2012–2013 metus, o tuos pinigus panaudojo asmeniniams poreikiams, taip pat juos skolindavo ir investuodavo į vertybinius popierius.
Dėl didelių skolų kreditoriams ir pajininkams „Su-155“ vykdoma sanavimo procedūra. Kaip paaiškėjo 2016 metų rugsėjį, galutinė suma, kurios reikia, kad kompanija galėtų užbaigti gyvenamųjų namų statybą, pasiekė 48 mlrd. rublių. Pardavus turtą ir butus pavyks gauti tik 7 mlrd. rublių
Verslininkas Ralifas Safinas
2015 metų gruodžio mėnesį buvo sustabdyta bankroto byla, iškelta buvusiam Federacijos Tarybos nariui nuo Altajaus respublikos Ralifui Safinui. Jis su banku „Zenit“ sudarė taikingą susitarimą. R.Safinas buvo skolingas bankui 213 mln. rublių, bet padengė didžiąją skolos dalį (140 mln. rub.). Likusi suma pagal sutartį su banku bus sumokėta per trejus metus.
„Formulės 1“ vadovas Bernie Ecclestone'as
2014 metų rugpjūčio mėnesį Miuncheno teismas atsisakė Bernie Ecclestone`o kaltinimo kyšio paėmimu po to, kai šis sumokėjo 100 mln. dolerių kompensaciją. „Formulės 1“ vadovas buvo kaltinamas tuo, kad jis perdavė 44 mln. dolerių kyšį bankininkui Gerhardui Gribkowsky, kuris 2006 metais kuravo sandorį, pagal kurį bankas „BayernLB“ pardavė 47 proc. „Formulės 1“ akcijų investiciniam fondui „CVC Capital Partners“. Tyrėjai tvirtino, kad už šią sumą bankininkas sumažino akcijų paketo kainą, ir akcijos buvo parduotos atsižvelgiant į B.Ecclestone`o interesus. Pastarasis pripažino kaltę, bet tvirtino, kad tai buvo ne kyšis, o išmoka šantažuotojui.
2016 metais „Forbes“ įvertino B. Ecclestone`o turtą 3 mlrd. eurų.
Milijardierius Viktoras Vekselbergas
2010 metais Viktoras Vekselbergas sumokėjo 10,4 mln. dolerių Šveicarijos teismui, kad būtų nutrauktas tyrimas, pradėtas vietinės valdžios iniciatyva. V.Vekselbergas – Šveicarijos pramonės grupių „Oerlikon“ ir „Sulzer“ akcijų valdytojas. Jis ir dar du kompanijų investuotojai buvo kaltinami pažeidę informacijos atskleidimo taisykles, didinant jų turimą bendrovės „Sulzer“ akcijų paketą, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, kai V.Vekselbergas sumokėjo kompensaciją. Be to, V.Vekselbergą Šveicarijos teismas išteisino baudžiamojoje byloje dėl kaltinimų biržos įstatymo pažeidimu – Finansų ministerija kaltino verslininką, kad jis pažeidė įstatymą dėl informacijos atskleidimo įsigyjant du bendrovės „Oerlikon“akcijų paketus.
Kompanijos „Hyundai Motor Group“ direktorių tarybos pirmininkas Chung Mong-Gu
2010 metais Pietų Korėjos teismas apkaltino kompanijos „Hyundai Motor Group“ direktorių tarybos pirmininką ir turtingiausią šalies gyventoją Chung Mong-Gu (2016 metais „Forbes“ jo turtą įvertino 5 mlrd. dolerių) lėšų iššvaistymu, grobstymu, piktnaudžiavimu pasitikėjimu ir papirkimu. Jis buvo nuteistas kalėti trejus metus, tačiau po dviejų mėnesių paleistas, kai sumokėjo 1 mlrd. dolerių.
Verslininkas Andrejus Pelogeika
2006 metais buvo nutraukta baudžiamoji byla, iškelta ribotos atsakomybės įmonės „Tamerlan“ (iki 2014 metų prekybos tinklo „Petioročka“ franšizės savininkės) direktoriui Andrejui Pelogeikai. Jis buvo kaltinamas vengimu mokėti mokesčius. Tyrėjų duomenimis, organizacija priimdavo į darbą žmones, įformindama per vietinę visuomeninę žmonių su negalia organizaciją „Soglasije“, kuriai taikomos mokestinės lengvatos. Be to, mokesčių deklaracijoje, kurią A.Pelogeika pateikė 2006 metų kovo pabaigoje, buvo nurodyta iš viso 48 žmonės, tuo tarpu faktiškai jų buvo per 1,5 tūkstančio. Tyrėjai nustatė, kad verslininkas nesumokėjo daugiau kaip 2,5 mln. rublių mokesčių.
Byla buvo nutraukta, kadangi A.Pelogeika atgailavo dėl tokio savo poelgio ir padengė nuostolius.
Kompanijos „Iverija-Plius“ savininkas, buvusio SSRS užsienio reikalų ministro ir Gruzijos prezidento sūnėnas Nugzaras Ševardnadzė
2004 metais Gruzijos prokuratūra atšaukė verlsininkui Nugzarui Ševardnadzei iškeltą ieškinį po to, kai jis sutiko perduoti valstybei administracinį pastatą Tbilisio centre, kuris buvo jam priklausiusios kompanijos „Iverija-Plius“ balanse. Pastatas buvo įvertintas maždaug 4-5 mln. dolerių. Kuo konkrečiai buvo kaltinamas N.Ševardnadzė, užsiimantis prekyba naftos produktais, nėra žinoma. Kaip pareiškė tuometinis Gruzijos prokuroras Kacha Koberidzė (žr. nuotrauką), „baudžiamasis persekiojimas susijęs konkrečiai su pažeidimais finansinėje veikloje“.
Parengė Leonas Grybauskas
