Deimantė pasakojo, kad rugsėjo viduryje kreipėsi į agentūrą „Nuoma pigiau“ tikėdamiesi, kad ji padės išsinuomoti būstą. Pora buto per agentūrą ieškojo pirmą kartą.
Per agentūrą – pirmą kartą
Kai tik kreipėsi į „Nuomą pigiau“, iš karto buvo paprašyti sumokėti 60 eurų už suteiktas paslaugas. „Viskas atrodė tvarkinga. Su mumis buvo pasirašyta sutartis, gavome sąskaitą faktūrą, viskas atrodė tvarkinga. Pinigus sumokėjome grynaisiais“, – tvirtino Deimantė.
Mergina pasakojo, kad agentūra jų prašė rašyti jiems trumpąsias žinutes dėl butų, tačiau jokio atsakymo pora niekada nesulaukdavo.
Kad kažkas negerai, Deimantė su draugu suprato, kai nuvyko apžiūrėti buto.
„Buvome susitarę su žmogumi, kad apžiūrėsime butą, agentūra su juo kalbėjo. Kai atvažiavome į tą vietą, laukėme, skambinome, bet niekas nekėlė ragelio. Mums buvo davę tokius lapus, juose buvo telefonų numeriai, tačiau jais paskambinus paaiškėjo, kad jie iš viso neveikia“, – pasakojo Deimantė.
Kartu su draugu mergina atvyko į agentūrą norėdama atgauti sumokėtus 60 eurų. Tačiau pinigų neatgavo, priešingai – buvo iškoneveikti.
„Mus apšaukė. Sakėme, kad jie paslaugų neteikė, nieko nedarė ir norime susigrąžinti pinigus. Bet jie mus išvadino mulkiais, kvailiais ir sakė, kad pinigų tikrai negrąžins“, – dėstė buto ieškojusi klaipėdietė.
Deimantė pasakojo, kad internete ieškojo likimo brolių ir suprato, kad tokių – ne vienas. Merginos teigimu, agentūra, per kurią bandė nuomotis butą, vadinasi „Returta“, tačiau lrytas.lt susisiekus su šia įmone paaiškėjo įdomių faktų.
„Returta“ sulaukia nuolatinių skundų
Susisiekus su nekilnojamojo turto agentūra „Returta“ ir paprašius pakomentuoti situaciją, atsakymas nustebino – pasirodo, visai ne „Returta“ apgaudinėja klientus.
„Ši problema labai sena. Mūsų pastatas pažymėtas numeriu 23, o jų – 25. Pas mane eina žmonės, siunčia raštus su pretenzijomis, o mes juos nuolat informuojame, kad su „Nuoma pigiau“ nieko bendra neturime“, – pasakojo „Returtos“ vadovė Laima.
Agentūra „Returta“ butų nuoma neužsiima, o galimai žmones apgaudinėjanti „Nuoma pigiau“ rado būdą tuo pasinaudoti.
Sutarties, kurią pasirašo su klientais, apačioje „Nuoma pigiau“ prideda įrašą: „Nuoma „Returta“ neužsiiminėja.“
„Žmonės nepaskaito iki galo ar neatidžiai paskaito ir mano, kad čia mūsų „Returta“. Apie tai aš pranešiau patalpų savininkui, bandžiau šnekėtis ir su „Nuoma pigiau“, klausiau, kodėl jie naudojasi mūsų vardu, bet niekas net į kalbas nesileidžia“, – pasakojo „Returtos“ vadovė.
O žmonės ir toliau mano, kad su jais nesąžiningai pasielgė „Returta“, siunčia skundus, raštus, pretenzijas. Vieną iš tokių pretenzijų Laima atsiuntė portalui lrytas.lt. Joje aiškiai matyti, kad mergina, vardu Vaida, skundžiasi buvusi apgauta, kai bandė nuomotis butą.
Pasimetė istorijose
Susisiekus su „Nuoma pigiau“ atsiliepusi moteris vardo nepasakė, tačiau iš karto pareikalavo, kad viskas, ką ji pasakys, būtų užrašyta žodis į žodį. Todėl pateikiame visą pokalbį.
– Į mus kreipėsi mergina, kuri teigia, kad jūs iš jos paėmėte pinigus, bet nesuteikėte paslaugų, o pinigų grąžinti nesutikote. Gal galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?
– Aš galiu pakomentuoti, bet norėčiau, kad būtų parašyta taip, kaip pasakiau, o ne kaip jums naudingiau, kad ne taip, kad skambėtų gražiau, skandalingiau.
– Žinoma. Tai kaip ten buvo? Ir mergina, ir jūsų kaimynai sakė, kad elgiatės nevisiškai sąžiningai.
– Atsiprašau, kuo čia dėti kaimynai? Aš apie kaimynus irgi turiu ką papasakoti. Noriu pasakyti, kad aš su firma „Returta“ – turbūt taip? Aš su jais nieko bendra neturiu visiškai, aš net nežinau, kas ten vyksta, niekada nesu mačiusi. Kai tik mes atsikėlėme čia, nuo pat pirmos dienos jie pradėjo domėtis, kuo mes užsiimame, ką mes darome, kas pas mus eina, ir nuolat kišasi, komentuoja mūsų darbą, o mes to niekada nedarome. Jos turbūt neturi ką veikti.
– Bėda ne dėl „Returtos“, o dėl merginos, kuri kreipėsi į mus ir sakė, kad jūs ją apgavote.
– Dabar apie merginą. Mūsų firma, individuali veikla, kurios aš esu savininkė, dirba oficialiai, legaliai, moka mokesčius. Mergina, mūsų klientė, atėjo pas mus savo noru, perskaitė mūsų sutartį, susipažino su sąlygomis. Juk mes visą laiką sakome, kad perskaitytų sutartį, jei tinka, jei nori bendradarbiauti, pasirašytų du egzempliorius, ir jie savo parašu patvirtina, kad sutinka su mūsų sąlygomis. Tai buvo parašyta.
Sutartyje numatyta, kad mes ieškome buto 20 darbo dienų, o čia beveik mėnuo, kad mes neatsakome už pokalbius, nes mes su savininkais bendraujame, bet savininkai mums nemoka nė cento, buto savininkai, ir mes savininkams negalime diktuoti, ką priimti, ko nepriimti. Mes tik padedame jiems surasti duomenis.
– Aš tai suprantu, bet mergina pasakojo bandžiusi skambinti sutartyje nurodytais kontaktais, tačiau telefonų numeriai buvo neveikiantys, o atėjusi į jūsų agentūrą išsiaiškinti ir paprašyti, kad grąžintumėte pinigus, ji buvo aprėkta ir beveik išvaryta.
– Nu (pauzė), turbūt buvo dar... Jos vardas turbūt Guoda?.. Kažką... nu ji tokia... Ji vaikščiojo kiekvieną dieną. Noriu pasakyti, jeigu čia ta mergina, apie kurią aš galvoju, kad ji jums parodė sutartį savo? Sutartis yra ant jos parašyta? Aš manau, kad sutartis yra ant jos draugo parašyta.
– Žinokite, aš šiuo metu turiu tris skirtingus atvejus, dabar jūs man ką tik paminėjote trečią. Aš žinau apie merginą, vardu Deimantė, apie merginą, vardu Vaida, o jūs man ką tik dar ir Guodą paminėjote. Tai jau trys atvejai, kai žmonės sako, kad buvo jūsų apgauti.
– Čia tas „Lietuvos rytas“, kuriam jūs atstovaujate, čia Klaipėdoje ar Vilniuje?
- Vilniuje.
– O kaip tada tas pareiškimas pateko pas jus į Vilnių?
- Elektroniniu paštu.
– Nu, supratau. Kas dar jus domina? Visos jos atėjo savo noru, visos jos perskaitė sutartį, jau yra ne vaikai, pasirašo, kad sutinka su mūsų sąlygomis. Mes ieškome buto 20 darbo dienų. Kitą dieną mergina buvo pas mus jau su pretenzijomis, kad grąžintume pinigus, nors sutartyje parašyta, kad mes 20 darbo dienų turime teisę siūlyti butus.
– Tai jau girdėjau, bet aš jums dar kartą sakau, kad merginai butas visiškai nebuvo parodytas, telefonu skambinant niekas neatsiliepė, o pinigai buvo paimti, 60 eurų iš jos buvo paimta. Tai jūs man dabar pasakykite, ar mergina gali tikėtis atgauti pinigus ir kodėl jai nebuvo tas butas parodytas?
– Žiūrėkite, pinigų grąžinimas... čia yra... galite kreiptis į Vartotojų teisių apsaugą, nes yra sutartis, oficialiai įforminta, iš tos sutarties yra mokamas „Sodrai“, tik „Sodrai“ 40 proc. ir, jeigu jau grąžinti merginai pinigus, neatsiskaitant už atlyginimą darbuotojui, ten ir t.t., jau minus 40 proc. turi būti paimta „Sodrai“, apie 60 eurų nebegali būti net kalbos.
Dauguma jų nori atgauti visus savo pinigus iki paskutinio cento ir nenori toliau bendradarbiauti, nenori toliau gauti jokių adresų. Čia ne mano kaltė, kad jos nenori toliau gauti adresų ir žiūrėti butų, nes būna taip, kad iš pirminės informacijos paima butą, o paskui dar nori susigrąžinti pinigus. Jūs negalvokite, kad jos visos tokios šventos ir visos tiesą sako. Mes čia dirbame dviese, o jų yra 200 per mėnesį ir kiekvienas irgi nori mus apgauti.
– Jeigu tikėčiau, kad jos yra šventos, nebūčiau jums skambinusi. Aš turiu išklausyti abi puses. Tiesiai šviesiai jūsų klausiu: ar apgavote tas merginas?
– Aš noriu pasakyti, kad jeigu jūs matėte sąrašą butų, kurį mes duodame, tai tikrai mes duodame ne vieną butą, ne du ir ne tris, o daugiau. Mes niekada niekam neatsisakome toliau teikti paslaugų. Kitas reikalas, kad jos ateina kitą dieną ir reikalauja savo pinigų, nenori žiūrėti kitų variantų.
– Aš jūsų ne to klausiau. Jūs man tiesiog vienu žodžiu pasakykite, ar buvo merginos apgautos – taip ar ne?
– Nebuvo. Kaip jos gali būti apgautos? Sutartyje buvo parašyta... Nebuvo praėjusios nei trys dienos ir ji jau bėgo čia ir reikalavo pinigų. Neduoda mums galimybės suteikti jai daugiau informacijos. Ji nenori žiūrėti daugiau butų, nori pinigų. Tai kodėl apgavau? Adresų negaminu, ką gaunu, tą ir duodu.
Panašu į tiesioginį apgaudinėjimą
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka teigė, kad atvejų, kai nuomos paslaugas siūlančios įmonės apgauna savo klientus, pasitaiko retokai.
„Paprastai didžiosios kompanijos turi veiklos standartus ir tokiais dalykais tikrai neužsiima. Tokios istorijos man žinomos iš klientų, kurie susiduria arba su pavieniais brokeriais, arba su visiškai mažomis nekilnojamojo turto agentūrėlėmis, kuriose dirba pora ar keletas NT brokeriais save vadinančių žmonių“, – sakė A.Šapoka.
Jis taip pat sakė nematantis pagrindo, dėl kurio Deimantė būtų turėjusi sumokėti 60 eurų. Pašnekovo teigimu, visa tai panašu į tiesioginį žmonių apgaudinėjimą.
„Standartinis atvejis yra toks, kai už nekilnojamojo turto brokerio paslaugas sumoka tas, kuriam ta paslauga yra suteikiama, tai yra turto savininkas. Didesnė nekilnojamojo turto brokerių dalis ima mokesčius tik iš turto savininko, nes atstovauja jo interesams, o iš nuomininkų jokių mokesčių neima“, – pasakojo A.Šapoka.
Jis mano, kad brokeriai, kurie ima pinigus iš nuomininkų, dažniausiai nesugeba išsiderėti adekvačių jų paslaugai komisinių iš savininko ir atlyginimo forma pasiima pinigus iš nuomininkų. O nuomininkų padėtis rinkoje yra šiek tiek sudėtingesnė nei savininkų, nes gerų objektų nėra daug ir norintis nuomotis žmogus kartais yra priverstas sumokėti mokesčius.
Rasti sprendimą sunku
Paklausus, ką dabar daryti Deimantei, A.Šapoka tiesiai atsakyti negalėjo, nes padėtis – sudėtinga.
„Aišku, galima spręsti teismo būdu, bet tai daug kainuoja, palyginti su klientės patirtais nuostoliais. Galima kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ji tokius atvejus sprendžia, į ją galima kreiptis dėl paslaugų neatitikimo, apgavysčių.
Gali būti, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba padės arba reikės ieškoti pagalbos per teismą. Jokių kitų įrankių, kurie tokiais atvejais iš principo veiktų, nėra. Trečias būdas yra viešinti tokius pavyzdžius – skelbti vardus, pavadinimus, aprašyti situaciją“, – kalbėjo A.Šapoka.
