Rasa Budbergytė pabrėžė, kad šiuo metu visos biudžeto išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos, o tolesnis jų augimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles. Opozicija kadenciją baigiančios Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą vadino pusfabrikačiu, kurio nėra prasmės vertinti rimtai, nes jau lapkričio 10 dieną po Seimo rinkimų susirinksiantis naujos sudėties Seimas turės šį projektą iš naujo tvarkyti.
„Mažindami socialinę atskirtį – 2017 metais mažiname gyventojų pajamų apmokestinimą didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų ir papildomą neapmokestinamą pajamų dydį už vaikus nuo 120 iki 200 eurų. Dėl šios priemonės didės mažiausiai uždirbančių ir vaikus auginančių gyventojų pajamos“, – antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto projektą parlamentarams sakė R.Budbergytė.
Pasak jos, gyventojų pajamų apmokestinimo mažinimas 2017 metų biudžetui kainuos 144 mln. eurų – beveik tokia pati suma kitais metais papildomai skiriama ir krašto apsaugai stiprinti.
2017 metais socialinio modelio įgyvendinimui iš valdžios sektoriui priskirtų biudžetų skiriame beveik 250 mln. eurų, iš kurių 142,5 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.
„Viso valdžios sektoriaus įskaitant valstybės biudžetą, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitus biudžetus deficitas 2017 metais sudarys 0,8 proc. BVP“, – teigė ministrė.
R.Budbergytės teigimu, 2017 metų deficitui įtakos turo dvi priežastys: socialinis modelis ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas.
„Šias priežastis laikome pateisinamomis, nes sprendžiamos opiausios šalies problemos socialinės nelygybės mažinimas ir nepakankamas bendrasis investicijų lygis, o kartu taip pat laikomasi fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, šiomis priemonėmis įgyvendinamos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai, palyginimui, jeigu mes neįskaičiuotume į deficitą socialinio modelio kaštų ir biudžeto pajamų netekimo dėl NPD didinimo, tai galėtume kalbėti apie perteklinius valdžios sektoriaus finansus 2017 metais“, – parlamentams kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad biudžeto projektas parengtas laikantis fiskalinės drausmės taisyklių ir nepažeidžia deficito ir išlaidų augimo apribojimų. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu visos išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos tolesnis išlaidų didinimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles“, – teigė ministrė.
2017 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc.
Biudžeto projektas parengtas pagal Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio paskelbtas makroekonomines projekcijas.
Pagal premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės patvirtintą projektą, kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis nacionalinis biudžetas 2017 metais turėtų sudaryti 9,997 mlrd. eurų – 5,9proc. daugiau nei buvo planuota 2016 metais, o asignavimai siektų 10,58 mlrd. eurų – 504 mln. eurų daugiau negu 2016 metais.
Valstybės biudžeto pajamos, kaip numatoma projekte, sieks 8,476 mlrd. eurų – 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o asignavimai – 9,59 mlrd. eurų – 373 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.
Be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų 2017 metais nacionalinio biudžeto pajamos sieks apie 7,896 mlrd. eurų – 7,6 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet, o valstybės biudžeto pajamos sudarytų apie 6,375 mlrd. arba – 7,2 proc. daugiau negu numato šių metų planas
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių sudarys apie 7, 282 mlrd. eurų – 8,8 proc. daugiau nei planuota 2016 metais gauti.
Iš pridėtinės vertės mokesčio kitais metais prognozuojama gauti 3, 327 mlrd. eurų pajamų – daugiau kaip 42 proc. biudžeto pajamų, o iš akcizų – 1,294 mlrd. eurų.
Iš pelno mokesčio numatoma gauti 677, 8 mln. eurų pajamų arba 8,6 proc. visų pajamų.
Seimui pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos.
Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus, kadenciją baigiantis Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o Seimo nariai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai didinti ar skirti papildomą finansavimą.
Naujos kadencijos Seimas 2017 metų biudžeto projektą pirmą kartą turi apsvarstyti lapkričio 25-ąją ir grąžins tobulinti Vyriausybei. Antras svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios.
Opozicija: Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas – pusfabrikatis
Kadenciją baigiančios Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.
„Man atrodo, kad socialdemokratai numeta šitą biudžeto projektą be gilesnės analizės, be gilesnių sprendimų, palikdami visus sprendimus būsimai valdžiai, todėl šito projekto nereikia kaip nors rimtai vertinti, kadangi apie lapkričio 10 dieną susirinks naujasis Seimas ir naujasis Seimas tvirtins šitą biudžetą, todėl dabar kaip nors dabar analizuoti labai rimtai, nereikėtų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, pirmiausia neaišku, ar kitąmet gyventojai turės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.
„Vyriausybė nuosekliai demonstruoja savo nenuoseklumą ir nesugebėjimą susitarti. Jeigu premjeras yra pritaręs biudžeto projektui, kaip Vyriausybės vadovas, kur naikinama PVM lengvata, ir kartu kaip Socialdemokratų partijos pirmininkas pritaręs lengvatos pratęsimui, tai premjeras jau yra pasimetęs savyje“, – kalbėjo liberalas.
„Šitas dalykas, kol nėra išspręstas, sunkiai įsivaizduoju, kad galėtume ką nors racionalaus susitarti“, – pridūrė jis.
E.Gentvilas teigė, kad naujoji valdžia turės smarkiai koreguoti kitų metų biudžeto projektą.
„Kodėl turėtų nauja Vyriausybė ar nauja valdančioji dauguma priimti šitą pusfabrikatį, kuris net tarpusavyje nesuderinus yra teškiamas Seimui: pasvarstykite, mes jums jį pristatome“, – sakė jis.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu tvirtino, kad kas ketveri metai susiklosto situacija, kai nauja valdžia paveldi senos valdžios rengtą biudžeto projektą, kurį būna sunku iš esmės keisti.
„Šiame biudžete matau tas problemas, kurias įvardijo Valstybės kontrolė, kad sisteminiu požiūriu valstybės biudžetas nėra tas instrumentas, kuris būtų efektyvus bandant kokybiškai valdyti valstybę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.
Pasak jo, kitų metų pajamos planuojamos nelabai realistiškai.
„PVM augimas kitąmet numatytas 9 proc. nuo praėjusių metų teorinio plano, kuris šiemet nėra įgyvendinamas. Kaip suplanuoti kitais metais tokį augimą, kaip jį reikės realizuoti, sunku suprasti“, – teigė konservatorius.
„Taip pat kyla klausimas, ar racionaliai pagrįstas toks deficitas, koks numatytas – apie 0,8 procento. Dar rugpjūčio pradžioje finansų ministrė sakė teisingus žodžius, kad kitais metais reikia siekti subalansuoto biudžeto. Dabar jau to nebesiekiama“, – priminė jis.
Situaciją dėl PVM lengvatos šildymui A.Kubilius apibūdino kaip sumaištį.
„Dėl PVM lengvatos sukurta visiška sumaištis, nes biudžeto projekte numatyta, kad tokios lengvatos nebebus, todėl ištaisyti biudžeto projektą nebus taip paprasta paliekant lengvatą. Kita vertus, akivaizdu, kad lengvatos panaikinimui šita Vyriausybė yra visiškai nepasirengusi, nes finansų ministrė bravūriškai pasako, kad kompensacijų sistemą turėjo numatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Iš to galime spėti, kad niekas nėra padaryta“, – kalbėjo Seimo opozicijos lyderis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis BNS tvirtino, kad kitų metų biudžete turi būti nustatytas šilumos kainų kompensavimo mechanizmas skurdžiausiai gyvenantiems žmonės ir didinami akcizai alkoholiui.
„Šnekant apie patį biudžetą – jis formuojamas iš dabar turimų prognozių, bet kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, alkoholio kontrolė, gali padidinti lėšų skaičių, jeigu mes turėsime politinės valios daryti sprendimus. Kol kas atrodo, kad tos politinės valios bus. Tai būtų akcizų didinimas silpniems alkoholiniams gėrimams“, – tvirtino R.Karbauskis.
Anot jo, ateityje Seimo rinkimai turėtų būti perkelti į pavasarį, kad rengti ir tvirtinti biudžeto projektą galėtų jau nauja parlamento kadencija.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtam 2017 metų biudžeto projektui, kuriame nėra numatyta PVM lengvata centriniam šildymui. Tačiau valdantieji socialdemokratai jau įregistravo minėtą lengvatą pratęsiančias įstatymo pataisas.
Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 procentą.
PVM neketina mažinti
Finansų ministrė nepritaria idėjai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo galiojančių 21 proc. iki 18 proc., koks jis buvo iki finansų krizės.
Pasak Rasos Budbergytės, mažinti PVM tarifo neleidžia ekonominė situacija.
„Ekonominės raudos scenarijus, kuriuo remiantis ruošėme kitų metų biudžetą, kaip tik ir rodo, kad dėl padidėjusių išorės veiksnių ekonomikos augimas (lėtės – BNS).
Dar dėl to, kad mums trūksta investicijų, kurių lygis yra mažesnis negu norėtusi – jų yra mažiau negu 25 proc. BVP. Tai nesudaro dabar jokių prielaidų pasakyti, kad būtų galima mažinti mokesčius“, – antradienį Seime parlamentarams sakė R.Budbergytė.
Tuo metu konservatorė Irena Degutienė priekaištavo, kad Vyriausybė nesuplanavo 2017 metais pradėti PVM mažinimą.
„Nueinanti valdančioji dauguma ketverius metus kritikavo vadinamąją naktinę mokesčių reformą (...) kalbėdama apie pridėtinės vertės mokestį, taip jūs ir neprognozuojate, kad, tarkime, 2017 metais reikėtų grįžti bent palaipsniui iki 18 proc., kiekvienais metais mažinant, kad ir po 1 proc. punktu PVM tarifą“, – teigė I.Degutienė.
