Rasa Budbergytė pabrėžė, kad šiuo metu visos biudžeto
išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos, o tolesnis jų augimas
pažeistų fiskalinės drausmės taisykles. Opozicija kadenciją
baigiančios Vyriausybės pateiktą biudžeto projektą vadino
pusfabrikačiu, kurio nėra prasmės vertinti rimtai, nes jau
lapkričio 10 dieną po Seimo rinkimų susirinksiantis naujos
sudėties Seimas turės šį projektą iš naujo tvarkyti.
„Mažindami socialinę atskirtį – 2017 metais mažiname
gyventojų pajamų apmokestinimą didindami neapmokestinamąjį
pajamų dydį nuo 200 iki 310 eurų ir papildomą neapmokestinamą
pajamų dydį už vaikus nuo 120 iki 200 eurų. Dėl šios priemonės
didės mažiausiai uždirbančių ir vaikus auginančių gyventojų
pajamos“, – antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto
projektą parlamentarams sakė R.Budbergytė.
Pasak jos, gyventojų pajamų apmokestinimo mažinimas 2017 metų
biudžetui kainuos 144 mln. eurų – beveik tokia pati suma kitais
metais papildomai skiriama ir krašto apsaugai stiprinti.
2017 metais socialinio modelio įgyvendinimui iš valdžios
sektoriui priskirtų biudžetų skiriame beveik 250 mln. eurų, iš
kurių 142,5 mln. eurų – iš valstybės biudžeto.
„Viso valdžios sektoriaus įskaitant valstybės biudžetą,
„Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitus biudžetus
deficitas 2017 metais sudarys 0,8 proc. BVP“, – teigė ministrė.
R.Budbergytės teigimu, 2017 metų deficitui įtakos turo dvi
priežastys: socialinis modelis ir neapmokestinamojo pajamų dydžio
didinimas.
„Šias priežastis laikome pateisinamomis, nes sprendžiamos
opiausios šalies problemos socialinės nelygybės mažinimas ir
nepakankamas bendrasis investicijų lygis, o kartu taip pat laikomasi
fiskalinės drausmės taisyklių. Be to, šiomis priemonėmis
įgyvendinamos Europos Tarybos rekomendacijos Lietuvai, palyginimui,
jeigu mes neįskaičiuotume į deficitą socialinio modelio kaštų ir
biudžeto pajamų netekimo dėl NPD didinimo, tai galėtume kalbėti
apie perteklinius valdžios sektoriaus finansus 2017 metais“, –
parlamentams kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad biudžeto projektas parengtas laikantis
fiskalinės drausmės taisyklių ir nepažeidžia deficito ir
išlaidų augimo apribojimų. „Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad
šiuo metu visos išlaidų didėjimo galimybės išnaudotos tolesnis
išlaidų didinimas pažeistų fiskalinės drausmės taisykles“, –
teigė ministrė.
2017 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc.
Biudžeto projektas parengtas pagal Finansų ministerijos rugsėjo
mėnesio paskelbtas makroekonomines projekcijas.
Pagal premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės
patvirtintą projektą, kartu su Europos Sąjungos ir kitos
tarptautinės paramos lėšomis nacionalinis biudžetas 2017 metais
turėtų sudaryti 9,997 mlrd. eurų – 5,9proc. daugiau nei buvo
planuota 2016 metais, o asignavimai siektų 10,58 mlrd. eurų – 504
mln. eurų daugiau negu 2016 metais.
Valstybės biudžeto pajamos, kaip numatoma projekte, sieks 8,476
mlrd. eurų – 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o
asignavimai – 9,59 mlrd. eurų – 373 mln. eurų daugiau nei 2016
metais.
Be ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų 2017
metais nacionalinio biudžeto pajamos sieks apie 7,896 mlrd. eurų –
7,6 proc. daugiau nei planuota gauti šiemet, o valstybės biudžeto
pajamos sudarytų apie 6,375 mlrd. arba – 7,2 proc. daugiau negu
numato šių metų planas
Prognozuojama, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų pajamos iš mokesčių sudarys apie 7, 282 mlrd. eurų –
8,8 proc. daugiau nei planuota 2016 metais gauti.
Iš pridėtinės vertės mokesčio kitais metais prognozuojama
gauti 3, 327 mlrd. eurų pajamų – daugiau kaip 42 proc. biudžeto
pajamų, o iš akcizų – 1,294 mlrd. eurų.
Iš pelno mokesčio numatoma gauti 677, 8 mln. eurų pajamų arba
8,6 proc. visų pajamų.
Seimui pristatytą kitų metų valstybės biudžeto projektą
tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja
valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos.
Pradėjęs svarstyti svarbiausius šalies finansų dokumentus,
kadenciją baigiantis Seimas plenarinių posėdžių neberengs, todėl
biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o
Seimo nariai galės teikti siūlymus, kokioms sritims kitais metai
didinti ar skirti papildomą finansavimą.
Naujos kadencijos Seimas 2017 metų biudžeto projektą pirmą
kartą turi apsvarstyti lapkričio 25-ąją ir grąžins tobulinti
Vyriausybei. Antras svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18-osios.
Opozicija: Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas – pusfabrikatis
Kadenciją baigiančios Vyriausybės
teikiamas kitų metų biudžeto projektas yra pusfabrikatis, kurio
nereikėtų rimtai vertinti, teigia Seimo opozicijos atstovai.
„Man atrodo, kad socialdemokratai numeta šitą biudžeto
projektą be gilesnės analizės, be gilesnių sprendimų, palikdami
visus sprendimus būsimai valdžiai, todėl šito projekto nereikia
kaip nors rimtai vertinti, kadangi apie lapkričio 10 dieną susirinks
naujasis Seimas ir naujasis Seimas tvirtins šitą biudžetą, todėl
dabar kaip nors dabar analizuoti labai rimtai, nereikėtų“, –
antradienį Seime žurnalistams sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio
frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, pirmiausia neaišku, ar kitąmet gyventojai turės
pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.
„Vyriausybė nuosekliai demonstruoja savo nenuoseklumą ir
nesugebėjimą susitarti. Jeigu premjeras yra pritaręs biudžeto
projektui, kaip Vyriausybės vadovas, kur naikinama PVM lengvata, ir
kartu kaip Socialdemokratų partijos pirmininkas pritaręs lengvatos
pratęsimui, tai premjeras jau yra pasimetęs savyje“, – kalbėjo
liberalas.
„Šitas dalykas, kol nėra išspręstas, sunkiai įsivaizduoju,
kad galėtume ką nors racionalaus susitarti“, – pridūrė jis.
E.Gentvilas teigė, kad naujoji valdžia turės smarkiai koreguoti
kitų metų biudžeto projektą.
„Kodėl turėtų nauja Vyriausybė ar nauja valdančioji dauguma
priimti šitą pusfabrikatį, kuris net tarpusavyje nesuderinus yra
teškiamas Seimui: pasvarstykite, mes jums jį pristatome“, –
sakė jis.
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius savo
ruožtu tvirtino, kad kas ketveri metai susiklosto situacija, kai
nauja valdžia paveldi senos valdžios rengtą biudžeto projektą,
kurį būna sunku iš esmės keisti.
„Šiame biudžete matau tas problemas, kurias įvardijo
Valstybės kontrolė, kad sisteminiu požiūriu valstybės biudžetas
nėra tas instrumentas, kuris būtų efektyvus bandant kokybiškai
valdyti valstybę“, – antradienį Seime žurnalistams sakė
A.Kubilius.
Pasak jo, kitų metų pajamos planuojamos nelabai realistiškai.
„PVM augimas kitąmet numatytas 9 proc. nuo praėjusių metų
teorinio plano, kuris šiemet nėra įgyvendinamas. Kaip suplanuoti
kitais metais tokį augimą, kaip jį reikės realizuoti, sunku
suprasti“, – teigė konservatorius.
„Taip pat kyla klausimas, ar racionaliai pagrįstas toks
deficitas, koks numatytas – apie 0,8 procento. Dar rugpjūčio
pradžioje finansų ministrė sakė teisingus žodžius, kad kitais
metais reikia siekti subalansuoto biudžeto. Dabar jau to
nebesiekiama“, – priminė jis.
Situaciją dėl PVM lengvatos šildymui A.Kubilius apibūdino
kaip sumaištį.
„Dėl PVM lengvatos sukurta visiška sumaištis, nes biudžeto
projekte numatyta, kad tokios lengvatos nebebus, todėl ištaisyti
biudžeto projektą nebus taip paprasta paliekant lengvatą. Kita
vertus, akivaizdu, kad lengvatos panaikinimui šita Vyriausybė yra
visiškai nepasirengusi, nes finansų ministrė bravūriškai pasako,
kad kompensacijų sistemą turėjo numatyti Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija. Iš to galime spėti, kad niekas nėra padaryta“,
– kalbėjo Seimo opozicijos lyderis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas
Ramūnas Karbauskis BNS tvirtino, kad kitų metų biudžete turi būti
nustatytas šilumos kainų kompensavimo mechanizmas skurdžiausiai
gyvenantiems žmonės ir didinami akcizai alkoholiui.
„Šnekant apie patį biudžetą – jis formuojamas iš dabar
turimų prognozių, bet kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, alkoholio
kontrolė, gali padidinti lėšų skaičių, jeigu mes turėsime
politinės valios daryti sprendimus. Kol kas atrodo, kad tos
politinės valios bus. Tai būtų akcizų didinimas silpniems
alkoholiniams gėrimams“, – tvirtino R.Karbauskis.
Anot jo, ateityje Seimo rinkimai turėtų būti perkelti į
pavasarį, kad rengti ir tvirtinti biudžeto projektą galėtų jau
nauja parlamento kadencija.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Finansų
ministerijos parengtam 2017 metų biudžeto projektui, kuriame nėra
numatyta PVM lengvata centriniam šildymui. Tačiau valdantieji
socialdemokratai jau įregistravo minėtą lengvatą pratęsiančias
įstatymo pataisas.
Šiuo metu lengvatinis PVM šildymui siekia 9 proc., o
standartinis tarifas – 21 procentą.
PVM neketina mažinti
Finansų ministrė nepritaria idėjai
pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo galiojančių 21
proc. iki 18 proc., koks jis buvo iki finansų krizės.
Pasak Rasos Budbergytės, mažinti PVM tarifo neleidžia
ekonominė situacija.
„Ekonominės raudos scenarijus, kuriuo remiantis ruošėme kitų
metų biudžetą, kaip tik ir rodo, kad dėl padidėjusių išorės
veiksnių ekonomikos augimas (lėtės – BNS).
Dar dėl to, kad mums
trūksta investicijų, kurių lygis yra mažesnis negu norėtusi – jų
yra mažiau negu 25 proc. BVP. Tai nesudaro dabar jokių prielaidų
pasakyti, kad būtų galima mažinti mokesčius“, – antradienį
Seime parlamentarams sakė R.Budbergytė.
Tuo metu konservatorė Irena Degutienė priekaištavo, kad
Vyriausybė nesuplanavo 2017 metais pradėti PVM mažinimą.
„Nueinanti valdančioji dauguma ketverius metus kritikavo
vadinamąją naktinę mokesčių reformą (...) kalbėdama apie
pridėtinės vertės mokestį, taip jūs ir neprognozuojate, kad,
tarkime, 2017 metais reikėtų grįžti bent palaipsniui iki 18 proc.,
kiekvienais metais mažinant, kad ir po 1 proc. punktu PVM
tarifą“, – teigė I.Degutienė.