Jo duomenimis, šiemet apsilankymo vaistinėse dažnumo vidurkis
sumažėjo nuo 1,2 iki 1,1 karto per mėnesį – šis rodiklis smunka
jau ketveri metai iš eilės, tačiau atitinka Baltijos šalių vidurkį.
Vaistinių klientai teigia, kad vidutinės mėnesio išlaidos
šiemet yra 4 eurais didesnės nei pernai ir siekia 28 eurus, iš
kurių pusė tenka maisto papildams, kosmetikai, higienos prekėms.
Anot pirkėjų, ne vaistams jie išleidžia 46 proc. daugiau nei pernai.
„Daugumai Lietuvos vaistinių pirkėjų tiesiog rūpi gauti patį
geriausią pasiūlymą. Didžiausia dalis, arba 57 proc., vaistinių
pirkėjų tvirtina, kad žvalgosi mažiausių kainų, 27 proc. – akcijų.
Reikia pabrėžti, kad vaistinių klientams taip pat svarbu ir patogi
vieta, patikimas vaistininkas, rekomendacijos bei tinkamas
asortimentas. Dominuojant tokioms nuotaikoms, reikšmės nepraranda
lojalumo programos bei kortelės, nes jos vaistinėms suteikia
ryškesnio išskirtinumo pigumo ieškančių žmonių akyse“, – sako
„Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovė Baltijos
šalims Žaneta Simonaitytė.
Vaistinių tinklų sprendimas daugiau dėmesio skirti asortimento
išplėtimui ne medikamentais, o papildais ir įvairiais kūno
priežiūros produktais, po truputį gaivina ir susidomėjimą
elektronine prekyba.
Šiemet teigiamai į apsipirkimą internetu žiūri iš viso 36 proc.
vaistinių pirkėjų, arba 4 procentiniais punktais daugiau negu
pernai. Iš jų 8 proc. tvirtina, kad tikrai pirks internetu, dar 28
proc. – nusiteikę pabandyti.
Savo ruožtu, kategoriškai nenorinčių bandyti pirkti internetu
dalis tarp vaistinių klientų šiemet smuko 6 punktais, iki 42
procentų.
Lietuvos vaistinių elektroninėse parduotuvėse dažniausiai
perkami maisto papildai ir vitaminai, veido kremai, dantų pasta,
vaikų higienos ir kosmetikos prekės, kūno kremai, pieneliai,
losjonai ir šampūnai.