Jo duomenimis, šiemet apsilankymo vaistinėse dažnumo vidurkis sumažėjo nuo 1,2 iki 1,1 karto per mėnesį – šis rodiklis smunka jau ketveri metai iš eilės, tačiau atitinka Baltijos šalių vidurkį.
Vaistinių klientai teigia, kad vidutinės mėnesio išlaidos šiemet yra 4 eurais didesnės nei pernai ir siekia 28 eurus, iš kurių pusė tenka maisto papildams, kosmetikai, higienos prekėms. Anot pirkėjų, ne vaistams jie išleidžia 46 proc. daugiau nei pernai.
„Daugumai Lietuvos vaistinių pirkėjų tiesiog rūpi gauti patį geriausią pasiūlymą. Didžiausia dalis, arba 57 proc., vaistinių pirkėjų tvirtina, kad žvalgosi mažiausių kainų, 27 proc. – akcijų. Reikia pabrėžti, kad vaistinių klientams taip pat svarbu ir patogi vieta, patikimas vaistininkas, rekomendacijos bei tinkamas asortimentas. Dominuojant tokioms nuotaikoms, reikšmės nepraranda lojalumo programos bei kortelės, nes jos vaistinėms suteikia ryškesnio išskirtinumo pigumo ieškančių žmonių akyse“, – sako „Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovė Baltijos šalims Žaneta Simonaitytė.
Vaistinių tinklų sprendimas daugiau dėmesio skirti asortimento išplėtimui ne medikamentais, o papildais ir įvairiais kūno priežiūros produktais, po truputį gaivina ir susidomėjimą elektronine prekyba.
Šiemet teigiamai į apsipirkimą internetu žiūri iš viso 36 proc. vaistinių pirkėjų, arba 4 procentiniais punktais daugiau negu pernai. Iš jų 8 proc. tvirtina, kad tikrai pirks internetu, dar 28 proc. – nusiteikę pabandyti.
Savo ruožtu, kategoriškai nenorinčių bandyti pirkti internetu dalis tarp vaistinių klientų šiemet smuko 6 punktais, iki 42 procentų.
Lietuvos vaistinių elektroninėse parduotuvėse dažniausiai perkami maisto papildai ir vitaminai, veido kremai, dantų pasta, vaikų higienos ir kosmetikos prekės, kūno kremai, pieneliai, losjonai ir šampūnai.
