Kaip vienas svarbiausių pokyčių šiuo metu įvardijamas oro uostų koncesijos projektas, kuris, pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, turės didelės įtakos tolimesnei Lietuvos aviacijos plėtrai.
Didžiausias pokytis
Įgyvendinant koncesijos projektą siekiama pagerinti oro uostų veiklą, o privatus investuotojas galėtų užtikrinti didesnį pelną ir jo įmokas į valstybės biudžetą. Taip pat projektu siekiama, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje, o veiktų vieningai.
Pasak ministro, šiuo metu projekto įgyvendinimas vyksta sklandžiai, tačiau koncesininkui, valdysiančiam Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus taikomi reikalavimai yra itin svarbūs.
„Kol kas su koncesijos projektu mes judame pagal darbų grafiką. Šiuo metu rengiami koncesijos konkurso nuostatai, bandomi suformuoti Lietuvos norai ir uždaviniai būsimajam koncesininkui.
Pagrindinis reikalavimas koncesininkui yra ne investicijų dydis, o tiesioginių skrydžių plėtros galimybės, tačiau žinoma, plečiant skrydžius bus svarbios ir investicijos į oro uostus. Tiek į aptarnavimo bei serviso zonas, tiek į pramogų sritį“, – sakė R. Sinkevičius.
Ministras teigė, kad koncesininką, kuris turės teisė plėtoti visus tris šalies oro uostus, surasti lengvą nebus, nes konkuruojančių įmonių skelbiamame konkurse tikrai netrūks.
„Konkurencija bus labai didelė. Mums labai norėtųsi, kad koncesininkas ateitų su patirtimi, kad valdytų kelioliką arba keliasdešimt oro uostų Europoje ir tokiu būdu užtikrintų krypčių skaičiaus padidėjimą. Manau, kad konkurenciją mes tikrai matysime, o konkursas atrenkant koncesininką turi būti ypatingai skaidrus, kad nebūtų jokių tarptautinių pretenzijų“, – sakė R. Sinkevičius.
Pasak ministro, įmonių, kurios susidomėjo šiomis pareigomis jau yra ne viena.
„Pavadinimų atskleisti dabar tikrai negaliu. Tos įmonės šiuo metu domisi šalimi, kontaktuoja su Lietuva“, – sakė R. Sinkevičius.
Reikia trilijonų
R. Sinkevičius įvardino ir kitus Lietuvos laukiančius didžiuosius pokyčius susisiekimo srityje.
„Pokyčiai susiekime vyksta nuolatos, nes transportas yra sritis, kuri labai dinamiška. Kaip pagrindinius galėčiau įvardinti Klaipėdos Valstybinio Jūros uosto gilinimą ir įplaukos kanalo pasukimą, „Rail Baltic“ projekto įgyvendinimo pradžią ir tęsimą, aviacijos srityje galėčiau įvardinti koncesijos projektą.
Taip pat Vilniaus aplinkelio užbaigimo reikalai, pašto srityje numatomas IT technologijų diegimas ir išmaniojo paštininko atsiradimas“, – vardino S. Sinkevičius.
Minstras teigė, kad per pastaruosius metus pavyko pasiekti nemažai dalykų, kurie Lietuvai labai reikšmingi.
„Vienas iš jų, tai, kad didieji Lietuvos oro uostai susijungė į vieną juridinį vienetą. Ryškiai padidėjo keleivių pervežimo skaičiai ir padidėjo srautai. Lietuva tampa ir reikšmingu orlaivių gedimo tvarkymo klasteriu. Kasmet aptarnaujama apie 300 lėktuvų“, – sakė R. Sinkevičius.
Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Šiaurės Europai ir Baltijos šalims Raimonds Gruntins išdrįso spėti kokia ateitis laukia Lietuvos aviacijos.
„Baltijos šalys padvigubins savo keleivių skaičių per pastaruosius 20 metų. Tačiau tam, kad oro bendrovės susitvarkytų su augančiais skaičiais, reikėtų investuoti dar daug pinigų, kurie būtų skaičiuojami trilijonais, o tai padaryti tikrai nebus lengva“, – numatė R. Gruntins.
Rizika augti
Pasak „Small Planet“ bendrovės vadovo Vytauto Kaikario, aviacijos verslas visame pasaulyje turėtų būti smarkiai plečiamas, nes kasmet skraidančių klientų vis daugėja. Tačiau verslininkas įžvelgia ir keletą verslo plėtros rizikų, kurios gali būti kertinės siekiant pagerinti susisiekimą oru.
Pirmasis rizikos faktorius pasak V. Kaikario – pilotų trūkumas.
„Teko matyti, kad kartais trūksta pilotų ir todėl būna atšaukiami skrydžiai. Įmonės, turinčios didžiules pajamas tiesiog yra priverstos atšaukti skrydžius ir taip švaistyti savo kapitalą dėl nepakankamo pirmųjų ir pagrindinių pilotų skaičiaus.
Nors pilotų parengiama nemažai, dažniausiai tai – antrieji pilotai. Tačiau jie turi įgyti tam tikros patirties ir tik tada gali tapti pirmaisiais pilotais. Patirtis turi būti ne mažesnė nei 5 metai skraidymo“, – sakė V. Kaikaris.
Pasak verslininko antroji bėda taip pat ne mažesnė – perpildyti oro uostai.
„Tai problema, su kuria susiduria ne tik Jungtinė Karalystė, tačiau ir Heraklionas bei likusi Europa. Nusileidimo laikai yra didžiulis rūpestis, tačiau jų daugiau tiesiog nėra. Peršasi išvada, kad trūksta oro uostų, tarkime, šiuo metu Kinijoje statoma apie 100 naujų oro uostų, o Europoje viskas lieka po senovei“, – sakė V. Kaikaris.
Kaip nemažą problemą vyras įvardino ir tai, kad šiais laikais labai sunku rasti kompetetingus aviacijos profesionalus.
„Avionikos specialisto mes ieškojome net metus. Tokius žmones labai sunku rasti, nes dažniausiai jie užsiauginami jau įmonėje, yra labai saugomi ir iš vienos darbovietės į kitas nelaksto.“
Paskutinioji problema – susijusi su kelionių organizacijomis ir turo operatorių modeliais.
„Mes siūlome daug užsakomųjų skrydžių, tačiau žmonės keliones jau organizuojasi patys ir jiems nebereikia turų, jie viską susiranda patys per booking.com“, – pagrindines aviacijos plėtros problemas įvardijo V. Kaikaris.
