Nuo kitų metų vasario bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne daugiau kaip pusantro euro, o nepasiturintiems gyventojams – už 75 centus per mėnesį.
Tokį centrinio banko sprendimą jau kritikuoja ne tik bankininkai – nepatenkinti net bankų klientų gynėjai.
Jų nuomone, bankai, norėdami išsaugoti pelną, kuris susitrauks pradėjus taikyti šį nurodymą, galbūt pakels kitų paslaugų įkainius. Kad ir būsto kredito palūkanas.
Pavadino perversmu
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tokius pokyčius vadino perversmu bankų sektoriuje ir abejojo, aš ši našta bankams galėtų būti nepakeliama.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas tvirtino, kad tai – perteklinis reguliavimas.
Pasak S.Kropo, krepšelio kaina nustatyta remiantis trijų Skandinavijos ir dviejų Baltijos šalių kainų lygiu.
„Tai ekonomiškai nėra pagrįsta, nes mes negalime lygintis su Skandinavija, ten juk kitoks kainų lygis.
Todėl tokia kainodara gali būti skausminga kai kuriems rinkos dalyviams, nes jie negaus pelno teikdami paslaugas.
Tarkime, kredito unijoms toks krepšelis bus nuostolingas, tad galbūt joms reikės uždaryti dalį aptarnavimo punktų.
Tokiu atveju klientai turės keltis į didesnius bankus, kuriems reguliavimas nėra toks skausmingas kaip mažesniems rinkos dalyviams“, – paaiškino S.Kropas.
Bankai jau sukruto
Pastaraisiais mėnesiais bankai jau atsižvelgė į dar tik ruoštus pokyčius ir vienas po kito pristatė fiksuotos kainos mokėjimo planus.
DNB jau anksčiau paskelbė nuo lapkričio keičianti savo paslaugų kainodarą. Šis bankas pasiūlė būtiniausių paslaugų krepšelį „Kasdienis“ už 1,8 euro.
„Bandymas perdaryti savo paslaugų krepšelį, atsižvelgiant į Lietuvos banko paskelbtą kainą, sukeltų per daug sumaišties.
Todėl buvo priimtas sprendimas nekeisti krepšelio sudėties, bet pakoreguoti kainą – ji nuo lapkričio sieks 1,5 euro“, – sakė DNB Kasdieninių paslaugų departamento vadovė Miglė Pletkuvienė.
„Citadele“ būtiniausių paslaugų paketą už 1 eurą pristatė dar gegužę.
SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė pripažino, kad SEB bankas taip pat jau planuoja permainas, o naujus pasiūlymus pateiks artimiausiu metu. „Swedbank“ bazinį paslaugų krepšelį klientams pasiūlys kitąmet.
Bankininkai turėtų tik ploti prievaizdams
Kęstutis Kupšys
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas
„Niekada nepalaikiau tokio krepšelio idėjos. Jei nusprendėme iš bankų pareikalauti žemesnės kainos už tam tikrų produktų rinkinį, bankų balanse atsiras skylių, kurias reikės padengti.
Jei įvedame reguliavimą, greičiausiai brangs kitos bankų paslaugos. Pavyzdžiui, augs palūkanos imantiems būsto paskolą. Juk bankų numatytas pelno lygis nekinta, tad, Lietuvos valdžiai nutarus ką nors reguliuoti, jie atsigriebs didindami kitus įkainius.
Vadinasi, aktyvūs banko paslaugų naudotojai vietoj nuolaidų dabar turės permokėti. O pasyvūs vartotojai džiaugsis pusantro euro mokesčiu. Tik ar jiems to reikia?
Bankai bus teisūs pakeldami įkainius tų paslaugų, kurių nereguliuoja valstybė. Taip nusprendęs Lietuvos bankas jiems suteikė neįkainojamą argumentą, kodėl jie gali nemažinti kitų įkainių. Todėl kelerius metus bankai žais būtiniausių paslaugų krepšelių korta.“
Ką galima gauti už pusantro euro?
Į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių, yra tokios:
sąskaitos atidarymas;
el. bankininkystė, sąskaitos valdymo ir saugi prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė su SMS žinutėmis, kodų generatorius ir pan.);
neribotas gautų mokėjimų eurais įskaitymas;
neribotas grynųjų pinigų įmokėjimas kredito įstaigos parinktu būdu;
mokėjimo kortelė ir mokėjimo operacijos kortele;
ne mažiau kaip 10 bet kokių pervedimų eurais internetu kas mėnesį, įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tiesioginio debeto operacijas;
grynųjų pinigų išmokėjimas – ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį banko bankomatų tinkle ar kredito unijos parinktu būdu.
