Pavyzdžiu gali būti higienos reikmenis eksportuojanti bendrovė „Jiangmen Luck Tissue Mfy“, kuri turi taikytis su didėjančiais atlyginimais ir mažėjančia paklausa. Norėdama, kad bendrovė išgyventų, jos vadovybė perpus sumažino darbuotojų skaičių, sumažino kainas ir automatizavo gamybą. Dabar bendrovė turėjo padidinti kainas pirmą kartą nuo 2010 metų.
„Nėra galimybės ir toliau mažinti kainas. Kaštai jau ir taip gana dideli, ir nesimato galimybių juos sumažinti, ieškau progos kainoms pakelti“, – sako Dziangmene (miestas pietryčių Kinijoje, Guangdongo provincijoje, prie Perlų upės deltos. – Red.) įsikūrusios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Rogeris Zhao.
Panašiai samprotauja ir Sandy Chang, vonios kambario aksesuarus gaminančios bendrovės „Xinchen Gift“ savininkė. Šiai bendrovei skaudžiai atsiliepė sumažėjusi paklausa svarbiausiose Japonijos, Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkose. Nuo 2012 metų pardavimai sumažėjo 30 procentų, atlyginimai per pastarąjį dešimtmetį pakilo net keturis kartus. Didėja medžiagų kainos, tarp jų – marmuro ir dervos. Bendrovė nuo 2014 metų darbuotojų skaičių sumažino perpus.
„Dar labiau sumažinti kainas nebeįmanoma, – pažymi Sandy Chang. – Vienintelė išeitis yra padidinti darbo našumą, sumažinti atliekų kiekį ir padidinti pardavimus.“
Didėja atlyginimai visame pasaulyje
Pasaulio ekonomikai tokių bendrovių kaip „Jiangmen Tissue“ sprendimai siekiant sustabdyti kainų mažėjimą ir net jas padidinti ten, kur leidžia paklausa, yra labai svarbūs. Produkcijos kainos Kinijoje rugsėjo mėnesį išaugo pirmą kartą per beveik penkerius metus.
Shane`as Oliveris, bendrovės „AMP Capital Investors“ investicijų strategijos skyriaus vadovas, pažymi, kad Kinijos sugrįžimas prie produkcijos kainų padidinimo pranašauja defliacijos spaudimo sumažėjimą Europoje, JAV ir pas kitus didžiuosius kiniškų prekių importuotojus.
„Tai yra pirmasis etapas. Antrasis bus didesnė pasaulinė paklausa“, – sako S.Oliveris.
Poveikį pajus šalys, kuriose importas iš Kinijos yra reikšmingas. Japonijoje tai beveik 25 procentai viso importo, Australijoje – apie 23 procentus.
„Tai turės įtakos daugelio Australijos importuojamų vartojimo prekių kainoms – pavyzdžiui, namų apyvokos daiktų ar didelių televizorių, , – sakė „Commonwealth Bank of Australia“ vyriausiasis ekonomistas Michaelas Blythe`as.
Parengė Leonas Grybauskas
