Finansų ministerija pateikia informacijos dėl auditorių kai kurių pateiktų pastabų.
Pasak laikinai einančios finansų ministrės pareigas Rasos Budbergytės, struktūrinė (socialinio modelio) reforma reikalauja papildomų išlaidų ir turi įtakos biudžeto deficito dydžiui.
„Tačiau tas prieaugis pagal Europos Sąjungos reglamentą yra leistinas, nes ilguoju laikotarpiu suteikia teigiamą postūmį ekonomikai. Esame apskaičiavę, kad be minėtos reformos ir gyventojų pajamas didinančių socialinių priemonių, valdžios sektorius kitais metais galėtų būti perteklinis“, – komentuoja R. Budbergytė.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. biudžeto projektą vertinęs Lietuvos bankas taip pat pabrėžė, kad kitų metų valdžios sektoriaus balansas yra patikimas – nekelia grėsmės finansų sistemos stabilumui.
Ministerija užtikrina galimybę visuomenei susipažinti su biudžeto informacija ir ją analizuoti, nes visa išsami informacija apie atitinkamų metų biudžeto projektą, įskaitant ir informaciją apie asignavimų valdytojų tiek pasiektus, tiek ir planuojamus pasiekti rezultatus (t. y. valstybės biudžeto asignavimų valdytojų aiškinamieji raštai ir jų veiklos rezultato vertinimo kriterijai), kasmet yra skelbiama ir pasiekiama Finansų ministerijos ir Seimo interneto svetainėse.
Ministerija ir toliau sieks tobulinti biudžeto projekto ir su juo susijusios informacijos pateikimo formą ir ieškos būdų, kaip sudaryti tinkamas prielaidas visuomenei geriau įsitraukti į biudžeto valdyseną.
Struktūrinės reformos – būtinos
Rengdama 2017 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, Lietuva strategiškai naudojasi teisės aktuose numatytomis galimybėmis vykdyti būtinas struktūrines reformas ir pagrįstai padidinti 2017 m. valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą.
Stabilumo ir augimo pakte yra numatyta galimybė šaliai, įgyvendinančiai reikšmingą struktūrinę reformą, taikyti mažiau suvaržančius išlaidų ir deficito apribojimus.
Pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, struktūrinis balansas (deficitas) Lietuvoje valdomas kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte.
Dėl galimybės 2017 metais pritaikyti Stabilumo ir augimo pakto išlygas socialiniam modeliui finansuoti Lietuva pagal teisines procedūras jau kreipėsi į Europos Komisiją spalio 17 d. teikdama biudžeto projektą. Remiantis Europos Komisijos spalio 25 d. viešai skelbtu laišku, socialinio modelio įvertinimą ES institucijos pateiks ne anksčiau, nei naujoji Lietuvos Vyriausybė pateiks Europos Komisijai pakartotinai 2017 m. biudžeto projektą.
Pagal 2017 m. biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas 2017 m. sudarys 0,8 proc. BVP. Iš šio deficito 0,6 proc. BVP susidaro dėl struktūrinės darbo rinkos ir socialinės srities reformos įgyvendinimo sąnaudų.
Deficitui taip pat įtakos turės ir 2017 m. didinamos mažiausiai uždirbančiųjų, vaikus auginančių šalies gyventojų neapmokestinamosios pajamos. Šios priemonės svariai prisideda prie ekonomikos augimo galimybių didinimo ir socialinės nelygybės mažinimo, jomis taip pat įgyvendinamos Europos Komisijos rekomendacijos dėl visapusiškos pensijų reformos pertvarkos ir darbo rinkos reformos, sudarant geresnes sąlygas įsidarbinti.
Suprojektuotas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas nominalia išraiška (0,8 proc. BVP) ir struktūrinis deficitas (1,3 proc. BVP) atitinka Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus fiskalinius apribojimus, jeigu išlaidų padidėjimas skiriamas socialiniam modeliui finansuoti, kaip suplanuota Seimui pateiktame biudžeto projekte.
Valstybės kontrolė nevertina vykdomų struktūrinių reformų sąnaudų pagrįstumo ir šių reformų poveikio viešiesiems finansams.
