Nesiunčia kortelių ir nekuria paskyrų
„Lapkričio 21 d. jūsų „Revolut“ kortelė taps nebeaktyvi, nes mes nebevykdome veiklos jūsų šalyje. Tikimės, kad tai tik laikina bei apgailestaujame už nepatogumus. Prašome visus pinigus, esančius „Revolut“ sąskaitoje pervesti į kitas sąskaitos. Esame tikri, kad greitai mūsų paslaugos vėl bus prieinamos jūsų šalyje!“ – tokių žinučių sulaukė paslaugos vartotojai Australijoje. Pati kompanija kol kas nėra paaiškinusi veiklos trukdžių priežasčių.
Nors kol kas „Revolut“ vartotojai Lietuvoje paslaugų teikimo sutrikimais nesiskundžia, vis tik pasigirsta svarstymų, kas nutiks sąskaitose turimais pinigais ir tokiais svarbiais klientų duomenimis – kaip asmens kodai ar kita asmeninė informacija, jei vis tik startuolis nuspręstų stabdyti savo veiklą ir Europoje.
Kompanijos įkūrėjas Nikolajus Storonskis leidiniui „Business Insider“ teigė, kad šiuo metu sustabdytas naujų paskyrų kūrimas bei naujų mokėjimo kortelių siuntimas vartotojams. „Šiuo metu mes įrašome naujus klientus į laukiančiųjų sąrašus“, – kalbėjo startuolio įkūrėjas.
Panikuoja tie, kurie nesinaudoja?
Tarptautinės konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmonės „Civitta“ vadovas Kęstutis Jovaišas teigė, kad su startuoliais tenka dirbti labai daug, tad atsiradusios laikinos kliūtys jo nestebina.
„Nėra aišku, ar tie veiklos trikdžiai susiję su technologiniais iššūkiais, ar finansavimu. Kalbant apie tai, kiek darbuotojų Lietuvoje savo piniginėse turi „Revolut“ korteles, tai gali paaiškėti, kad tokių žmonių labai daug. Žmonės daug keliauja, dirba su užsienio projektais ir jiems tokios paslaugos yra labai patogios – tiek pervesti lėšas, tiek išsigryninti bankomatuose pinigų be administravimo mokesčio“, – sakė K.Jovaišas.
Į klausimą, ar lietuvių susirūpinimas dėl „Revolut“ veiklos sutrikimų pagrįstas, pašnekovas atsakė klausimu: „O panikuoja naudojantys „Revolut“ , ar tie, kurie nenaudoja? Žinoma, Lietuvoje mėgstama kartoti: „Ar nesakiau, kad jie nepatikimi?“ Lietuvoje naujovės greitai prigyja ir veikiausiai esame pirmieji, kurie tą technologiją išbando. Pats šiuo metu esu užsienyje, naudojuosi „Revolut“ paslaugomis ir dėl pasirodžiusių publikacijų nesijaudinu, kol mūsų rinkoje tai veikia.“
Anot pašnekovo, dalis negatyvios informacijos veikiausiai ateina ir iš bankų, kurie jaučia konkurenciją, ir iš gyventojų, kurie patys šia paslauga net nėra bandę naudotis.
„Revolut“ klientas: „Kol kas nesklandumų nebuvo“
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Adomas Rutkauskas „Revolut“ paslaugomis naudojasi nuo 2016-ųjų rugsėjo pabaigos.
Jis teigė perspėjimų apie sutrikusią sistemos veiklą negavęs: „Jokių įspėjimų negavau, sutrikimų taip pat nepastebėjau – kaip ir negirdėjau, kad kokių nepatogumų būtų patyrę draugai bei pažįstami, besinaudojantys „Revolut“. Turbūt taip yra todėl, kad „Revolut“ kol kas kalba apie savo paslaugų stabdymą tik trijose šalyse, tarp kurių Lietuvos nėra.
Bet net jei kokių sutrikimų ir būtų, nemanau kad jie man sukeltų didesnį diskomfortą, nes „Revolut“ naudoju tik kaip alternatyvią/antraeilę atsiskaitymo priemonę, dažniausiai atsiskaitant mažomis sumomis. „Revolut“ man yra labiau naujo produkto/paslaugos išbandymas, nei kasdienio gyvenimo dalis. Manau, taip elgiasi ir dauguma vartotojų Lietuvoje. Nors teko girdėti ir apie atvejus, kai žmonės visą atlyginimą persiveda į „Revolut“ sąskaitą.“
A.Rutkauskas pasakojo, kad labiausiai jam patinka bekontaktis greitasis mokėjimas, tik jį Lietuvoje palaiko dar labai mažai parduotuvių, taip pat bandęs ir pinigų bankomate išgryninimo paslaugas.
Paklaustas, ar patirtų nuostolių, jei ši mokėjimo sistema nustotų veikti ir Europoje, pašnekovas sakė: „Patirčiau, bet jie būtų minimalūs. Savo „Revolut“ sąskaitą pildau po 10 ar 20 eurų, tad pinigų paprastai ten būna mažiau.“
LB: „Revolut“ prižiūri Jungtinės Karalystės institucijos
Lietuvos banko atstovai patikino, kad šiuo metu „Revolut“ bendrovė turi elektroninės pinigų įstaigos licenciją, kurią jiems išdavė Jungtinės Karalystės Finansų rinkos priežiūros institucija (angl. Financial Conduct Authority). „Ši institucija ir prižiūri Revolut veiklą. Mūsų turimomis žiniomis, „Revolut“ veiklos laikinas sustabdymas trečiosiose (ne Europos Sąjungos šalyse) susijęs su jo partnerio pasikeitusia strategija. Detaliau „Revolut“ klientų geografijos ir rinkų, kuriose bendrovė veikia ar planuoja tai daryti arba numato nutraukti veiklą, aspektus galėtų pakomentuoti pati bendrovė.
Kiek mums žinoma, šiuo metu „Revolut“ vykdo pasirengimo darbus gauti specializuoto banko licencijai, apie kurią vizito Lietuvoje metu pranešė „Revolut“ vadovas Nikolay Storonsky. Lietuvoje specializuoto banko licencija bus įteisinta tik nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Bankų įstatymo pakeitimams. Tad daugiau naujienų šiuo klausimu turėtų būti po šios datos“, – rašoma naujienų portalui lrytas.lt atsiųstame Lietuvos banko komentare.
Ateityje tokių verslų daugės
„Infobalt“ asociacijos vadovas Tomas Vitkus teigė, kad „Revolut“ projektas nėra unikalus: „Tai inovacija, į kurią sėkmingai integruotos naujosios technologijos, veikianti mobilioji aplikacija, o operacijų galimybės susijusios su „Mastercard“ schema. Ta pačia schema paremta ir kitų mokėjimo kortelių sistemos, bet šis startuolis sugebėjo žengti labai modernų žingsnį – suteikti momentinio mokėjimo paslaugą ir paslaugas perkelti į mobilųjį telefoną.“
Anot T. Vitkaus, „Revolut“ pramynė tam tikrus kelius momentinių mokėjimų paslaugų sektoriuje. „Žmonėms tapo paprasčiau suprasti, kas yra momentiniai mokėjimai ir kas yra mobilus bankas bei kaip šias paslaugas gauti telefonu. Ateityje veikiausia atsiras žymiai daugiau tokių naujų verslų, o su jais verslais – yra kaip yra... Jie linkę rizikuoti, vieni rinkoje liks, kiti ne. Kai tokie verslai greitai auga, būna, kad greitai ir sunyksta, tai natūralios konkurencinės rinkos pasekmės.“
Asociacijos vadovas patikslino, kad „Revolut“ klientų skaičiumi nei iš tolo negalėtų prilygti nei vienam didesniam Lietuvoje veikiančiam bankui. „Net ir Lietuvos mastu – tai nėra didelis žaidėjas, tam tikra prasme jie daro proveržį, tad veiklos trikdžiai neturėtų būti neigiamas signalas vartotojui, gal investuotojai dabar ir gali svarstyti, ar tai turės kokios nors įtakos“, – kalbėjo pašnekovas.
Kalbėdamas apie tokių paslaugų vartotojų duomenų saugumą pašnekovas pabrėžė, kad šis klausimas itin svarbus. „Lietuvoje kartais persistengiama su reguliavimais ir draudimais. Reguliavimas turi būti, bet jis turi turėti aiškų tikslą ir sąlygas. Tai turi būti skaidrus procesas ir negalima kas keletą mėnesių keisti taisyklių“, – kalbėjo T. Vitkus ir pridūrė, kad kalbant apie naująsias technologijas, duomenų apsauga turi būti vienu svarbiausių prioritetų.
