Paskolomis nebesitaško – dauguma prašytojų neįtinka kreditoriams

Žmonėms tenka žaboti savo sumanymus. Kone kas trečią prašymą suteikti vartojimo paskolą bankai arba kredito unijos atmetė. Vadinasi, žmonių pajamos nėra tokios, kad kreditoriai lengva ranka jiems skolintų pinigų.

Per 11 mėnesių paraiškų gauti smulkų vartojimo kreditą sumažėjo 32 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Per 11 mėnesių paraiškų gauti smulkų vartojimo kreditą sumažėjo 32 proc.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 8, 2016, 10:14 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 11:55 PM

Šiemet nuo sausio iki lapkričio pabaigos gyventojai pateikė 2 proc. mažiau paraiškų įvairiems finansavimo instrumentams gauti nei pernai tuo pačiu metu. Prie paraiškų sumažėjimo daugiausia prisidėjo stipriai kritęs paraiškų dėl smulkių vartojimo kreditų skaičius, rodo kredito istorijos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

Per 11 mėnesių paraiškų gauti smulkų vartojimo kreditą sumažėjo 32 proc. Tai pagrindinė priežastis, nulėmusi bendrą paraiškų lygio nuosmukį. Jei iš bendro paraiškų skaičiaus atmesime paraiškas dėl smulkių kreditų, matysime, kad gyventojų ketinimų skolintis skaičius šiemet yra 15 proc. didesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad likusios finansų įstaigos bei telekomunikacijų įmonės kreipimųsi dėl kreditų ir paslaugų į kreditą sulaukė daugiau.

Galime palyginti. Ketinimų skolintis bankuose ir kredito unijose padaugėjo 14 proc.  Kreipimųsi į lizingus ir stambesnių vartojimo paskolų teikėjus padaugėjo 5 proc. Paslaugų į kreditą telekomunikacijų įmonėse (pvz., planšetės išsimokėtinai) šiemet ieškojo 21 proc. daugiau vartotojų. O per tarpusavio skolinimo platformas (P2P) norėjo pasiskolinti beveik triskart daugiau gyventojų.

„Paraiškų lygis atspindi bendrą vartotojų suinteresuotumą gauti vienos ar kitos rūšies kreditą. Smulkaus vartojimo kredito segmente neliko stambaus žaidėjo. Todėl paraiškų mažėjimas jame lauktas. Likusiuose segmentuose paraiškų augimas susijęs su didėjančia gyventojų perkamąja galia. Ją teigiamai veikia didėjantis užimtumas ir atlyginimai.

Natūralu, kad šiai dienai stabili valstybės finansinė padėtis skatina dalį vartotojų užsisakyti kreditines korteles, atsinaujinti telefoną, automobilį ar namų buitį, – sako Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ vadovas. – Kalbant apie P2P segmentą, spartus jo augimas daugiausia susijęs su jaunu segmento amžiumi. P2P operatoriai išlieka nišiniais žaidėjais vartojimo kredito rinkoje“.

A. Bogdanovičius atkreipia dėmesį, kad paraiška kreditui dar nereiškia suteikto kredito. Priklausomai nuo segmento, nemaža dalis paraiškų yra atmetama. Pavyzdžiui, lizingo ir stambesnio vartojimo kredito segmente per 11 mėn. atmesta vidutiniškai 62 proc. paraiškų (palyginimui, 2015 m. – 58 proc.), smulkaus vartojimo kredito segmente atmesta vidutiniškai 85 proc. paraiškų, kai 2015 m. buvo netenkinti 68 proc. prašymų.

Dažniausiai pasitaikančios atmetimo priežastys – kliento viršijamos 40 proc. pajamų ir fin. įsipareigojimų „lubos“, nestabilios pajamos, įtempta arba bloga kredito istorija, paraiška pildoma be sutuoktinio sutikimo ir kita.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.