Tai – kategoriška jo nuostata. Kaip ir požiūris į kontrabandą, kokia ji bebūtų: cigaretės, alkoholis ar degalai.
Gėda – lyg dėmė
„Pastebėjau, kad dalis žmonių, kurie kompanijoje išsitraukia iš užanties kontrabandinį cigarečių pakelį ir užsirūko, pasijunta nejaukiai. Jiems vis dažniau ima trūkti argumentų, kodėl jie tai daro. Lieka vienintelis – kad tai yra pigiau.
Juk nelegalių cigarečių kokybė – ne tokia, kaip legalaus tabako. Nesu girdėjęs nė vieno rūkaliaus sakant, kad kontrabandinių rūkalų skanesnis dūmas.
Paprastai žmonės gūžčioja pečiais paklausti, kodėl jie vis dar tai daro. Ir išstena tik tai, jog nenori mokėti brangiai už „nuodus“, nes mažai uždirba“, – įžvalgomis pasidalino K.Kupšys.
Visi atsakymai – piniginėse
Jo nuomone, yra keletas tarpusavyje susijusių priemonių, kurios lemia šešėlinių produktų vartojimą arba jų išsižadėjimą.
Pragyvenimo lygio augimas viena iš sunkiausiai pasiekiamų, ilgiausiai veikiančių, bet garantuotų prevencijos priemonių.
Lyg ir akivaizdu: kuo turtingesnė valstybė, tuo turtingesnis pilietis, tuo lengviau jam atsisakyti pigių, neaiškios kokybės prekių.
„Uždirbdamas daugiau pajamų, dėl vieno ar kito euro žmogus liaujasi rizikuoti savo sveikata. Jam nebereikia rausti prieš bendradarbius ar bičiulius, kartu traukiančius dūmą.
Tai – socialinis aspektas: jei aplinkui kontrabandinių prekių vartojimas mažėja, mažiau lieka ir noro žmogui tai daryti individualiai. Įtaką tam padaro ir gėdos jausmas“, – svarstė K.Kupšys.
Jo teigimu, yra ir tokių atvejų, kai žmonės, nusipirkę nelegalių rūkalų, pavyzdžiui, Grodno fabriko cigarečių, perdeda jas į specialiai išsaugotą pakelį nuo legalių cigarečių. Tai – dar vienas pavyzdys, liudijantis, kad rūkaliui – gėda.
Ką rūko darbininkai?
Anot pašnekovo, yra ir priešingų atvejų – yra žmonių, kurie dirba su tokiais bendradarbiais, kur rūkymas brangaus, vietinio ar importuoto produkto – tabako ar cigarečių, apmokestinto visais mokesčiais, gali išprovokuoti pašaipą. Jei tik vis kiti, esantys šalia, traukia kontrabandinį dūmą.
„Na, tu ir kvailys. Ką tu už tai gausi?“ – paprastai žmonės vieni kitiems liežuviu kerta gana skaudžiai.
Galima juk numanyti, ką rūko statybininkai, besikarstantys pastoliais – suvažiavę dirbti iš įvairiausių vietovių ir nesididžiuojantys didele alga. Statybų aikštelėse numesti cigarečių pakeliai – iškalbingesni už bet kokias apklausas.
Kaip atsikirsti?
Pasak K.Kupšio, būtų gerai, kad pašaipų objektu tapęs žmogus nebijotų atsikirsti.
„Patarčiau tokiems žmonėms prisiminti štai tokį dalyką.
Žmogaus sveikata juk – ne amžina. Ir kai ateis laikas belstis į ligoninę sunkiai operacijai – kai prireiks medikų pagalbos, štai tada jie ir tepaprašo, kad kontrabandininkas už vis tai sumokėtų“, – kalbėjo K.Kupšys.
Žmogus, pirkdamas kontrabandines prekes, nesumoka tos dalies pinigų, kuri paprastai per akcizus ir kitus mokesčius patenka į valstybės biudžetą.
„Viskas dar priklauso ir nuo paties žmogaus požiūrio. Ar kontrabandininkas jam – geradarys, kuris padeda sutaupyti pinigų? Ar plėšikas, kuris realiai sumažino biudžeto įplaukas ir atėmė galimybę, tarkim, išasfaltuoti gabalą duobėto žvyrkelio“, – sąsajų paieškojo K.Kupšys.
Žinoma, tai – ironija. Bet juk išties žmonės, pirkdami nelegalias prekes, tuos mokesčius, kurie turtų atitekti mokykloms-darželiams-ligoninėms, atiduoda kontrabandininkams. Ir taip sumoka už aklinomis tvoromis aptvertų jų namų apsaugą ar už naujus jų automobilius.
Akligatviuose – šviesuliai
Pasak K.Kupšio, vis dėlto, keičiantis kartoms, keičiasi ir žmonių požiūris į nelegalią veiklą. Jauniems žmonėms netrūksta pasididžiavimo savo valstybe, jiems priimtinas ir pilietiškumas, ir solidarumas.
„Pirkdamas tas legalias, nors ir „nuodėmės“ prekes, žmogus sumoka akcizo mokestį, kuris patenka į valstybės aruodą. Ir bent jau elgiasi sąžiningai.
Turime ir šiokią tokią gerą tendenciją – šešėlio dalis šiek tiek mažėja.
Panašu, kad jau sulauksime ir kasos čekių loterijos – čekių, gautų už pirkinius, tarkim restoranuose ar kavinėse. Gerų idėjų yra, svarbu tik jų neužgniaužti.
Tačiau nereikia pamiršti ir to, kad kontrabandos didėjimą, kokia ji bebūtų visada didina staigūs akcizų šuoliai ar kiti veiksniai, smarkiai pabranginantys tam tikros rūšies prekes. Kontrabandininkams visada tai būna gera dovanėlė“, – sakė K.Kupšys.
