Beveik 2 milijonais eurų vertinamo vos per kilometrą nuo jūros esančio žemės sklypo savininkė mirė dar 2000 metais.
Nuo to laiko už jį valstybei nemokami mokesčiai, nors pagal mirusiosios testamentą palikimas priimtas beveik prieš 10 metų.
Bet Nekilnojamojo turto registrų centro pažymoje žemės sklypo savininke iki šiol nurodoma seniai mirusi moteris, todėl mokesčio deklaracijų tiesiog nebuvo kam siųsti.
Trūko vieno popieriaus
Tokia keista situacija paaiškėjo Palangoje savivaldybei gavus vienos gyventojos skundą dėl Mančiškės gyvenvietėje esančio nešienaujamo žemės sklypo.
Norėdamas jo savininką įpareigoti susitvarkyti savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ėmėsi aiškintis, kas čia šeimininkas.
Paaiškėjo, kad kad 4,2 hektaro ploto žemės sklypas lygiomis dalimis priklauso dviem moterims, kurių viena mirė dar 2000 metų rugpjūtį.
Mirusiosios turto dalį pagal testamentą 2007 metais priėmė 66 metų Domininkas Jurevičius.
Tačiau jis iki šiol į notarą nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo, kurį būtina pateikti Nekilnojamojo turto registrui, nes tik tuomet pasikeistų žemės sklypo savininkas.
Visą laiką vienos sklypo dalies savininkė kasmet mokėjo nemažus žemės mokesčius, o D.Jurevičiui to daryti nereikėjo.
Mokestis nuolat auga ir pastaraisiais metais pusę sklypo turinčiai moteriškei tekdavo atseikėti daugiau nei po pusę tūkstančio eurų. Užtat kitas savininkas sutaupė.
Pasinaudos ir lengvata
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, net ir paaiškėjus tokiai gudrybei, žemės mokestis bus išieškomas tik už pastaruosius penkerius metus.
Bet iš tiesų D.Jurevičiui liks susimokėti dar mažiau. Palangiškio paveldėto sklypo dalis patenka į teritorijas, kurios įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Pakeitus Žemės mokesčio įstatymą nuo 2013 metų į tokias teritorijas patenkančių sklypų savininkams taikoma lengvata: žemės mokesčio mokėti visiškai nebereikia, o nuo tų metų jau sumokėti mokesčiai grąžinami žemės savininkams.
Tad valstybė iš D.Jurevičiaus atsiims tik dvejus metus nemokėtus mokesčius su delspinigiais.
Notarai neteikė duomenų
Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teisininkų, žemės mokesčio mokėtojai yra ne tiktai privačios žemės savininkai, bet ir asmenys, turintys nuosavybės teisę į sklypą. Žemės paveldėjimo atveju – nuo pat palikimo atsiradimo dienos.
Vadinasi, žemės mokesčių deklaracijas turi gauti ir palikimą priėmę asmenys, iš kurių išieškomos net ir mirusiųjų ankstesnių savininkų skolos.
Kaip atsitiko, kad VMI apie nekilnojamojo turto Palangoje paveldėtoją D.Jurevičių nieko nežinojo ir jam priklausantis žemės sklypas nebuvo apmokestinamas?
VMI teigimu, to nebuvo įmanoma sužinoti, nes duomenis apie paveldėjimą priėmusius asmenis Nekilnojamojo turto registrui notarai pradėjo teikti tik nuo 2011 metų liepos.
Neturi iš ko sumokėti
Nuo 2010 metų jie fiksuojami Testamentų registre, kurio duomenis gauna ir VMI.
Būtent nuo tada mirusiam asmeniui užrašyto nekilnojamojo turto duomenyse žymimas ir paveldėtojas, jam siunčiamos žemės mokesčių deklaracijos.
2,1 hektaro sklypo valdantis D.Jurevičius tikino paveldėjimo teisės liudijimo neprašęs anaiptol ne siekdamas išvengti žemės mokesčio.
Jis pasakojo žemės sklypą kaip palikimą priėmęs praėjus 7 metams po savininkės mirties todėl, kad tik tuomet paaiškėjo, jog jai ši žemė grąžinta.
Iki mirties senutę globojusiam palangiškiui testamentu turtą palikusi savininkė jam nebuvo giminaitė.
Todėl norėdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jis privalėtų sumokėti 10 proc. turto vertės.
„Man testamentu atitekusios šalia jūros esančio sklypo dalies rinkos vertė siekia 980 tūkst. eurų. Norint gauti liudijimą reikėtų sumokėti beveik 100 tūkst. eurų. Aš tokių pinigų neturiu“, – teigė D.Jurevičius.
Kol paveldėto žemės sklypo neperrašė savo vardu, jis šio turto negali parduoti. Tačiau palangiškis vylėsi, kad atsiradus pirkėjui sklypo nuosavybės dokumentus jis susitvarkytų vos gavęs rankpinigius.
Tenka ilgai knaisiotis po archyvus
Laima Domarkienė
Klaipėdos apskrities VMI atstovė
„Galimybė išvengti paveldėtos žemės mokesčių atsirado nuo 2001 metų liepos įsigaliojus naujos redakcijos Civiliniam kodeksui, kai neliko reikalavimo įsigytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti per 3 mėnesius.
Kol žemės mokesčio administravimas nebuvo centralizuotas, buvo sudėtinga išsiaiškinti neįregistravusiuosius nuosavybės teisių į paveldėtą sklypą.
Dabar šitaip išvengti mokesčių nebėra galimybės, nes tokią informaciją Nekilnojamojo turto registrui teikia patys notarai.
Pagal VMI pateiktus nuo 2008 metų mirusių sklypų savininkų sąrašus, notarai nagrinėja archyvines bylas ir teikia duomenis apie palikėjo turtą priėmusius asmenis.“
Pagal paveldėtus sklypus pirmauja sostinė
Nuo 2012 metų Lietuvoje įregistruota beveik 41 tūkst. paveldėtų žemės sklypų.
Daugiausia sklypų paveldėjimo teisės liudijimų išduota Vilniaus rajone – 2641, Varėnos rajone – 2095, Kauno rajone – 1851.
