Lietuviai daro tai, ką suplanuoja. Jei jau sudarė sąrašą prieš važiuodami į parduotuvę, tai ir perka tai, kas jame surašyta.
Ką pirks, iš anksto pagalvoja net trys ketvirtadaliai lietuvių. Estijoje ir Latvijoje tokių pirkėjų gerokai mažiau – jie daug ką nusiperka ir spontaniškai.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Nielsen“ pernai atliko tyrimą – vertino pirkėjų apsipirkimo įpročius ir parduotuvių plėtrą Lietuvoje, Estijoje bei Latvijoje ir palygino šiuos duomenis su kitų ES valstybių duomenimis.
Perka tai, ką išmėgino
Išskirtinis Baltijos šalyse gyvenančių žmonių bruožas yra konservatyvumas. Maždaug ketvirtadalis pirkėjų ir Lietuvoje, ir Estijoje, ir Latvijoje nerizikuoja – nesidairo naujienų, bet perka tai, ką žino, ką ne kartą yra išbandę.
Iš viso pirkėjų srauto naujų prekių ženklų parduotuvėse ieško tik 15 proc. lietuvių, kaimynai tai daro šiek tiek dažniau. O, pavyzdžiui, Italijoje naujoves gaudo net 42 proc. pirkėjų, Ispanijoje – 35, Britanijoje – 34 proc.
Dauguma Baltijos šalyse elgiasi pagal nuotaiką – kartais išbando ir naujoves, bet dažniausiai perka mėgstamiausias prekes.
Dar vienas gana ryškus pirkėjų Lietuvoje bruožas – įsitikinimas, kad maisto prekių kainos nuolat kyla. Tokio ryškaus bruožo kitų ES valstybių žmonės nė neturi. Ir čekai, ir belgai, ir olandai taip pat dažnai niurna dėl augančių kainų, bet jie dažniau tam turi objektyvių priežasčių.
Latviai taip pat neabejoja, kad daug kas brangsta. Bet jie renka ir čekius – žino visų nuolat perkamų prekių kainas ir visada pastebi jų pokyčius.
Renkasi šviežius produktus
Baltijos šalių pirkėjai šviežiems produktams iš visų ES valstybių skiria daugiausia dėmesio. Ir lietuviai, ir latviai, ir estai nemėgsta prikimšti produktais šaldiklio, bet apsiperka gana dažnai.
„Nielsen“ duomenimis, kartą per savaitę ar dar dažniau apsiperka 60 proc. mūsų šalies gyventojų. Ir, anot pačių pirkėjų, jų išlaidos šviežiems produktams – vaisiams, daržovėms, duonai, pieno produktams – sudaro 55 proc. viso pirkinių krepšelio. Bene daugiausia – trečdalį – minėto krepšelio sudaro daržovės.
Latviai dar išrankesni už lietuvius. Jie šviežiems pirkiniams skiria daugiausia pinigų – tai, jų pačių teigimu, sudaro 67 proc. pirkinių krepšelio vertės.
Pardavimo duomenys rodo, kad vidutiniškai šviežias maistas sudaro trečdalį (34 proc.) krepšelio, ir ši dalis kasmet auga.
Išlaidos maistui – didelės
„Lietuvoje namų ūkiai maistui skiria didelę dalį biudžeto – net 24–30 proc. visų pajamų. Kuo tos pajamos mažesnės, tuo žmonės jautresni ir kainų pokyčiams.
Be to, apie padidėjusias kainas – realias ir menamas – skleidžiama ypač daug žinių.
Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenys liudija nedidelius maisto prekių pokyčius, bet pakanka žinios apie išskirtinį kurio nors produkto kainų šuolį, ir tai sukelia didelį visuomenės pasipiktinimą. Jis kyla būtent dėl to, kad didelę dalį darbo užmokesčio ar socialinių išmokų žmonėms tenka atseikėti maistui“, – sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Be to, lietuviai yra suradę ir atpirkimo ožį – eurą. Rengiantis įvesti eurą žmonės labiausiai būgštavo, kad tai padarius prekių kainos ims kilti. Ir tie „lūkesčiai“ išsipildė.
„Euro įvedimas tarsi patvirtino jų teoriją – mintis, kad „viskas brangsta“, jau užsifiksavo. Ir tą nuostatą sunku pakeisti. Žmonės nebepastebi nei atpigusių degalų, nei krintančių šildymo kainų, nes maisto produktų kaina yra labiausiai matoma.
Be to, daug žmonių apsiperka turguje, o jame parduodamų prekių kainų Statistikos departamentas nefiksuoja. O jų išties yra tokių, kurios anksčiau kainavo tiek litų, kiek dabar kainuoja eurų“, – kalbėjo O.Bložienė.
Tebemedžioja nuolaidas
„Nielsen“ tyrimo duomenimis, lietuviai 2016-aisiais apskritai buvo apsėsti akcijų.
Tokių pirkėjų mūsų šalyje yra net 40 proc. Ir tik 10 procentų lietuvių pirko tai, ko reikia, o ne kas parduodama pigiau. Visi kiti ieškojo nuolaidų.
Latvijoje tokių žmonių pernai buvo mažiau – 34, Estijoje – 24 procentai.
Apskritai vienas skaičius Lietuvoje nekinta jau dešimtį metų: nuo pat 2006-ųjų pusė pirkėjų medžiojo ir tebemedžioja akcijas.
Parduotuvių tinklo pokyčiai
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus mažai pakito tik parduotuvių tinklo struktūra.
Lietuvoje didieji prekybos centrai 2010 metais sudarė penktadalį viso parduotuvių tinklo. Tiek pat ir pernai, ir užpernai. Tuo metu ir Latvijoje, ir Estijoje pastaruosius penkerius metu didžiųjų prekybos centrų daugėjo, vidutinio dydžio – mažėjo.
„Nielsen“ duomenimis, prieš dešimtį metų lietuviai, kaip ir latviai, estai bei lenkai, rinkdavosi lengviausiai pasiekiamas parduotuves arčiausiai namų. O Skandinavijos šalių gyventojai jau tada traukdavo į tas parduotuves, kuriose rasdavo viską, ko tik reikia namams.
Lietuviai dabar pirmenybę teikia ne artimiausiai parduotuvei, o atsižvelgia į keletą prekybos centrą padedančių pasirinkti veiksnių.
Vienas jų – svarbu, kad viską, ko reikia namams, būtų galima rasti po vienu stogu. Kitas pirkėjų troškimas – produktai turi būti švieži, neretai pagaminti pačioje parduotuvėje. Trečias – jų kokybė turi būti verta sumokėtų pinigų. Ketvirtas – kad parduotuvėje nereikėtų klaidžioti, bet viską, ko reikia, būtų galima lengvai surasti.
Parduotuvės, norėdamos išsaugoti pirkėjus, turėjo didinti prekių asortimentą. Tyrimas liudija, kad žmonės turi laiko rinktis. Jie palygina prekių kainas ir skaido pirkinių krepšelį – apsiperka keliose vietose, jose išsirinkdami pigiausias prekes.
