Mildai Dargužaitei nepatinka jos alga? Žiūrint, su kuo lyginsi

Įsivaizduojate, kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jei per mėnesį uždirbtumėte 50 tūkstančių eurų? O jei gautumėte 250 tūkstančių eurų atlygį? Daugeliui žmonių tai įsivaizduoti sudėtinga, tačiau Lietuvoje tokių žmonių tikrai yra.

Socialiniuose tinkluose Milda Dargužaitė paviešino informaciją, kad jos, kaip Vyriausybės kanclerės, atlygis „į rankas“ yra 2 062,94 Eur per mėnesį ir jis gerokai mažesnis, nei ji būtų gavusi, jei būtų priėmusi kitą pasiūlymą.<br>Lrytas.lt montažas
Socialiniuose tinkluose Milda Dargužaitė paviešino informaciją, kad jos, kaip Vyriausybės kanclerės, atlygis „į rankas“ yra 2 062,94 Eur per mėnesį ir jis gerokai mažesnis, nei ji būtų gavusi, jei būtų priėmusi kitą pasiūlymą.<br>Lrytas.lt montažas
Socialiniuose tinkluose Milda Dargužaitė paviešino informaciją, kad jos, kaip Vyriausybės kanclerės, atlygis „į rankas“ yra 2 062,94 Eur per mėnesį ir jis gerokai mažesnis, nei ji būtų gavusi, jei būtų priėmusi kitą pasiūlymą.<br>lrytas.lt montažas
Socialiniuose tinkluose Milda Dargužaitė paviešino informaciją, kad jos, kaip Vyriausybės kanclerės, atlygis „į rankas“ yra 2 062,94 Eur per mėnesį ir jis gerokai mažesnis, nei ji būtų gavusi, jei būtų priėmusi kitą pasiūlymą.<br>lrytas.lt montažas
Žurnalistas Andrius Tapinas „Facebook“ paskyroje sukritikavo M. Dargužaitės kalbėjimą, kad prieš grįždama į Lietuvą ji uždirbdavo gerokai daugiau.<br>Lrytas.lt montažas
Žurnalistas Andrius Tapinas „Facebook“ paskyroje sukritikavo M. Dargužaitės kalbėjimą, kad prieš grįždama į Lietuvą ji uždirbdavo gerokai daugiau.<br>Lrytas.lt montažas
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2017-01-06 12:02, atnaujinta 2017-04-12 16:16

„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį beveik pusantro šimto asmenų bent vieną mėnesį gavo darbo užmokestį, kurio suma neatskaičius mokesčių viršijo 50 tūkstančių eurų.

Pats didžiausias vieno mėnesio atlyginimas pirmąjį pusmetį buvo daugiau nei 250 tūkstančių eurų. O vidutinė daugiausiai uždirbančių žmonių Lietuvoje mėnesio uždarbio suma svyravo nuo 21 iki 41 tūkstančio eurų.

Tokie skaičiai gerokai viršijo net ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės atlyginimą, kuris siekia kiek daugiau kaip 7 tūkstančius eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Vyriausybės kanclerės dilema

Tačiau šie skaičiai – iš privataus sektoriaus. O štai apie savo, ir kitų aukštas pareigas užimančių tarnautojų mažą darbo užmokestį socialiniuose tinkluose prabilusią Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę užgriuvo kritikos banga. Jos nuomone, dabartinė valstybinio sektoriaus atlyginimų politika yra ydinga.

Socialiniuose tinkluose ji paviešino informaciją, kad jos, kaip Vyriausybės kanclerės, atlygis „į rankas“ yra 2 062,94 Eur per mėnesį ir jis gerokai mažesnis, nei ji būtų gavusi, jei būtų priėmusi kitą pasiūlymą. „Palyginimui, kai tik baigiau bakalauro studijas JAV, 2000 m. gavau per du kartus daugiau nei tiek. Net mano stipendija, skirta pragyvenimui Princetono universitete, buvo šiek tiek didesnė nei dabartinis atlyginimas. Prieš grįžtant į Lietuvą dirbti valstybiniame sektoriuje, mano pajamos buvo nepalyginamai didesnės...“, – komentavo kanclerė.

Ji prisipažino, kad sprendimą dirbti kanclere lėmė ne atlyginimo dydis, o noras bei galimybės įgyvendinti realius pokyčius, kurių reikia Lietuvai. M. Dargužaitės teigimu, Vyriausybės vadovo patarėjai uždirba apie 1,8 tūkst Eur.

Tačiau net mokant ir tokį atlyginimą, į valstybės tarnybą sunku prisivilioti užsienyje studijavusius, pokyčiams įgyvendinti reikalingus žmones.

„Akivaizdu, kad atlyginimų valstybės sektoriuje politika yra ydinga. Labai dažnai norint pritraukti kompetentingus žmones net neužtenka maksimalių leidžiamų mokėti priedų. Tuo pačiu turime išsipūtusį valstybinį sektorių, kuriame dirba per daug žmonių, siūlomas per mažas atlyginimas, kad būtų galima prisitraukti patyrusių specialistų ir profesionalų, lieka tik vienas kitas „idėjinis valstybinis“ žmogus.

Užtat milijonai leidžiami perkant paslaugas iš konsultantų, vietoj to, kad normaliai apmokami kompetentingi specialistai patys problemas spręstų. Tai turi keistis. Jei norime, kad valstybė funkcionuotų gerai, turime turėti galimybę prisitraukti gerus žmones į valstybinį sektorių. Tai sisteminė problema, kurią sistemiškai bandysime pakeisti. Kai atsiras daugiau kompetentingų žmonių, dirbančių valstybės labui, tada gal ir visuomenės nuomonė pasikeis, kad valstybės tarnautojas – tai tik tas, kuris nori prieiti „prie lovio“, – komentavo kanclerė.

Su kuo lyginsi

Žurnalistas Andrius Tapinas „Facebook“ paskyroje sukritikavo M. Dargužaitės kalbėjimą, kad prieš grįždama į Lietuvą ji uždirbdavo gerokai daugiau, ir kaip sunku už valdišką algą į valstybės tarnybą pritraukti kompetentingus žmones, baigusius studijas užsienyje. Jo nuomone, 2060 eurų „į rankas“ nėra tokia jau nepakeliamai varginga suma kanceliarijos vadovui.

„Skaičiai įgyja prasmę tada, kai jie yra lyginami. Tokia alga Vilniuje pagal Numbeo palyginimą yra lygi 4 500 svarų algai Londone. Jeigu neklystu, panašaus lygio britų Vyriausybės tarnautojas po mokesčių uždirba apie 5 000 – 6 000 svarų“, – svarstė A.Tapinas.

Kas daugiau: prezidentė, premjeras, ar „Lietuvos geležinkelių“ vadovas

Vyriausybės interneto puslapyje skelbiama, kad Vyriausybės kanclerės priskaičiuotas darbo užmokestis („ant popieriaus“) yra 2 782 Eur, jos pavaduotojo – 2 574 Eur, premjero patarėjų – 2 271 Eur, o paties premjero – 4 175 Eur.

Palyginimui, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko darbo užmokestis yra 2 624 Eur, „Sodros“ direktoriaus – 2 687 Eur. Daugiau nei premjeras uždirba Lietuvos oro uostų direktorius – 4 999 Eur. O „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus alga baigia prisivyti prezidentės. Ji siekia 6 401 Eur.

Ketvirtadalis milijono lietuvių neuždirba nė milimalios algos

„Sodros“ duomenimis, daugiau kaip 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“ uždirba kiek daugiau nei 35 tūkst. visų šalies darbuotojų, dirbančių tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje. 255 tūkst. neuždirba nė minimalios 380 Eur algos.

Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 14 proc. mažesnis nei Latvijoje ir 38 proc. – nei Estijoje. Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis paskaičiuotas atlyginimas Lietuvoje buvo 722 eurai, Latvijoje – 838 eurai, Estijoje – 1163 eurai.

V.Sutkus: „Nereikia turėti lūkesčių valstybės tarnyboje prasigyventi“

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus nuomone, atlyginimus valstybiniame sektoriuje reikia didinti, bet valdininkų skaičių – mažinti. Ir ne tik Vyriausybėje ar ministerijose, bet visame viešajame sektoriuje.

„Viešasis sektorius Lietuvoje maždaug dvigubai didesnis, negu išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Anglija, Vokietija ir Prancūzija“, – įsitikinęs LVK prezidentas.

Komentuodamas M.Dargužaitės pasisakymą jis sakė, kad kanclerė žinojusi kur eina ir kiek jai bus mokama. Taigi piktintis yra mažų mažiausia nekompetetinga.

„Algas reikia didinti, bet kol kas jos mažos įvairiuose sektoriuose. Juk privačiame sektoriuje jos dar mažesnės, negu viešajame. Tą klausimą galima išspręsti, bet reikia didelės politinės valios. Jeigu Vyriausybė jos turės, LVK, kaip verslo organizacija, prisidės. Reikia peržiūrėti visą viešąjį sektorių, ir jį pertvarkyti“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, visame pasaulyje nėra taip, kad valstybės tarnyboje būtų didesnės algos negu vadovaujančiuose postuose privačiame versle.

„Tas, kas nori iš privataus verslo vadovaujančios pozicijos pereiti į valstybės sektorių, tai tikėtis didesnės algos praktiškai neįmanoma. Niekur taip pasaulyje nėra. Palyginkite, tarkime, kiek uždirba JAV prezidentas ir „General Motors“ vadovas.

Tokia logika vadovaujantis, Donaldas Trumpas iš viso neturėjo eiti į prezidentus, nes jo pajamos sumažės. Jeigu kažkas turi lūkesčių einant į valstybės tarnybą prasigyventi, tai to tikrai nebus“, – komentavo LVK prezidentas V.Sutkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.