Fondai ir atsargos – kuo skiriasi
Oficialiosios tarptautinės atsargos (OTA) – tai labai likvidus turtas, kuriuo disponuoja šalies centrinis bankas. Jos susideda iš grynųjų pinigų užsienio valiuta, kitų valstybių vertybinių popierių, užsienio bankuose indėlių pavidalu laikomų lėšų, specialiųjų skolinimosi teisių (Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išleidžiama mokėjimo ne grynaisiais pinigais priemonė), monetarinio aukso ir kitų instrumentų.
(Specialiosios skolinimosi teisės (SST) (angl. special drawing rights – SDR), kaip teigiama 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje, yra Tarptautinio valiutos fondo sukurtas ir jo narių turimam atsargų turtui pildyti skirtas tarptautinių atsargų turtas. SST turi tik oficialūs turėtojai – centriniai bankai ir kai kurios tarptautinės agentūros. SST yra turtas ir joms yra nustatyti atitiktiniai įsipareigojimai, tačiau reikalavimai pagal tokį turtą keliami ne TVF, o bendrai visiems dalyviams (kartu). Dalyvis gali parduoti dalį arba visas SST kitam dalyviui ir už tai gauti kito atsargų turto, visų pirma – užsienio valiutos. – Red.).
Tam tikrą OTA dalį Rusijoje sudaro Rezervinis fondas ir NGF (anksčiau abu jie sudarė Stabilizacijos fondą) valiutine jų išraiška. Skirtumas tarp fondų ir atsargų yra tas, kad Rezervinį fondą ir NGF valdo Finansų ministerija. Tai yra, „kada sakoma, kad Rezervinis fondas senka, tai reiškia, kad Finansų ministerija parduoda Rezervinį fondą rinkos kursu Centriniam bankui biudžeto deficitui padengti“, aiškina Rusijos ekonomikos mokyklos (REM) Finansų katedros profesorius Olegas Šibanovas.
Kaip pranešama Finansų ministerijos svetainėje, 2016 metų gruodžio 1 dieną Rezerviniame fonde buvo 31,3 mlrd. JAV dolerių (ankstesniais metais – 59,4 mlrd. dolerių). Nacionalinės gerovės fonde buvo 71 mlrd. JAV dolerių (2015 metų gruodžio 1 dieną – 72 mlrd. JAV dolerių). Oficialiosios tarptautinės atsargos CB duomenimis gruodžio viduryje iš viso sudarė- 379 mlrd. dolerių.
Kaip keitėsi atsargų dydis nuo 2000-ųjų pradžios
Per 16 metų Rusijos OTA dydis padidėjo 14 kartų. 2000-ųjų gruodžio mėnesį šios atsargos buvo tik 27 mlrd. dolerių. Tolesnei dinamikai buvo būdingas laipsniškas augimas. Didžiausias šuolis (metai iš metų) įvyko 2007 metais: tada OTA dydis per 12 mėnesių padidėjo nuo 296 iki 467 mlrd. dolerių. O jau kitais metais atsargos pirmą kartą sumažėjo 30-čia mlrd. dolerių.
2015 metų gruodžio viduryje OTA dydis siekė 371 mlrd. dolerių. Taigi, 2016 metais jos šiek tiek padidėjo – viso labo 8 mlrd. dolerių.
Pasak O.Šibanovo, OTA padidėjimas 14 kartų aiškinamas makroekonominių veiksnių ir valdžios institucijų vykdomos ekonominės politikos deriniu. „Iš esmės tai yra buvusio finansų ministro Aleksejaus Kudrino komandos nuopelnas. Jo idėja taupyti ateičiai, o ne eikvoti, atrodė keista, bet buvo visiškai normali pasaulio plotmėje, – primena ekspertas. – Stabilizavimo fondas padėjo išlyginti svyravimus makroekonominiuose kintamuosiuose ir jų įtaką Rusijos rinkai“.
Kokią įtaką daro nafta ir dolerio kursas
Kalbant apie makroekonominius veiksnius, tai čia pagrindinį vaidmenį vaidina naftos kainos ir valiutų kursai. Kuo aukštesnės buvo pasaulinės kainos, tuo daugiau mokesčių įplaukimų gaudavo Rusijos valstybė ir paversdavo juos rezerviniais fondais, kurie yra apskaitomi OTA sudėtyje. „Todėl, kai jie buvo kaupiami, didėjo ir OTA, – sako O.Šibanovas.
JAV dolerio kurso įtaka buvo ypač pastebima per laikotarpį, kol centrinis bankas nepareiškė, kad rublio nebekontroliuos. Kol kursas buvo valdomas, CB jam darė įtaką per intervencijas. „Kai rublis pernelyg sustiprėdavo, CB pradėdavo pirkti dolerius, priešingoje situacijoje – atvirkščiai. Tokiu būdu, tekdavo eikvoti OTA arba kaupti tais momentais , kada kursui buvo sukuriamas stiprus spaudimas“ – sako ekspertas DW.
Yra ir kitų veiksnių, kurių pobūdis greičiau „popierinis“. Visų pirma, kalbama apie atsargų dydžio vertinimo specifiką. Pasak REM profesoriaus, „apie atsargas pranešama dolerine išraika, todėl, kada euro ar aukso kaina JAV dolerio atžvilgiu nukrinta, sumažėja ir OTA. Tai vyksta ant popieriaus“. Tą patį galima pasakyti ir apie vadinamąsias repo operacijas (repo – akronimas iš angl. „repurchase agreement“ – vertybinių popierių atpirkimo sandoris. – Red.). Šį instrumentą CB pradėjo naudoti 2014 metų pabaigoje. Vykdant repo operacijas bankai atiduodavo CB rublius kaip užstatą, o mainais tam tikram laikui gaudavo valiutos. Šie pinigai taip pat minusuojami iš atsargų, bet paprastai ten vėl sugrįžta.
Kinija – čempionė, Rusija – 6 vietoje, JAV – 18 vietoje
Jei mes palyginsime įvairių šalių OTA, pamatysime, kad Rusija pagal TVF 2016 metų vasario mėnesio duomenis yra 6 vietoje pasaulyje. Priešais ją yra Kinija, Japonija, Saudo Arabija, Šveicarija ir Taivanas. Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra tik antrajame dešimtuke: Vokietija – 11 vietoje, Jungtinės Valstijos – 18.
Kaip DW pareiškė Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto tarptautinių kapitalo rinkų skyriaus vadovas Jakovas Mirkinas, tiesioginio ryšio tarp OTA dydžio ir ekonomikos stabilumo nėra: „JAV turi mažai atsargų, kadangi yra pasaulio emitentas. Jų valiuta visi laiko savo atsargas. Išsivysčiusios šalys su stabilia valiuta, kurių ekonomika stabili, gali sau leisti laikyti žymiai mažesnes OTA nei tos, kurios priklauso nuo naftos kainų ir JAV dolerio kurso“.
Ar reikia naudoti atsargas: už ir prieš
Ekspertų nuomonės OTA panaudojimo klausimu išsiskiria. Pavyzdžiui, Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas mano, kad atsargas galima panaudoti mašinų gamybos pramonei atkurti ir kurti ten darbo vietas. Pasak jo, tai būtų ypač veiksminga protekcionizmo politikos sąlygomis.
O.Šibanovas tame prasmės nemato. Jis įsitikinęs, kad remti pramonę reikia kitais būdais, pavyzdžiui, subsidijuojant mokesčių normas. Kai dėl OTA, tai geriau, kad jos liktų „saugos pagalve“. J.Mirkinas laikosi vidurinės pozicijos. Pasak jo, klausimą, ar leisti atsargas, reikės spręsti remiantis situacija, kuri susiklostys šiais metais: „Jei naftos kainos bus didesnės nei 50–55 doleriai už barelį, ekonomika stabilizuosis, ir tada nebus prasmės leisti OTA“.
Parengė Leonas Grybauskas
