Valdžia teisinasi, neva kylantys mokesčiai yra senos valdžios palikimas, kuris tik įsigalioja nuo šių metų. Verslo atstovai sako, kad kitos išeities nėra, o kainas kelti tenka, nes Lietuvą pasiekė globalaus pasaulio padariniai: naftos išgavėjai susitarė kelti kainas, o naftos kainos kelia visas kitas. Vartotojų gynėjai tikina, kad tai viso labo išsisukinėjimas, o dėl visko esą kaltas verslininkų godumas. Kad ir kas dėl to būtų kaltas, eiliniam vartotojui nė kiek ne lengviau, nes analitikai prognozuoja, kad kartu su naujaisiais metais pradėjusios kilti būtiniausio vartojimo prekių kainos ir toliau kils. Kainų situacija domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
Permokame už maistą kavinėse
Be paliovos kylančios kainos jau nebepakeliamos ne tik varguoliams. Savo maitinimo verslą įkūręs verslininkas Rokas Medonis pratrūko, kad savo klientams konkurentai bruka šlamštą už iki šiol dar neregėtą kainą. Lėkštėje atneša salotos lapą, patrupina lenkiško sūrio ir iš kliento nulupa kaip už delikatesą.
„Manau, kad dauguma verslų įžūliais veidais sukonvertavo vienas prie vieno. Maitinimo srityje yra visiškai pervertinta, nes vartotojas už ypač blogą produktą turi sumokėti labai daug, o tai visiškai neskatina vartojimo. Pasiūla diktuoja paklausą, o paklausa tam tikrose vietose yra iliuzinė, pavyzdžiui, restoranų pusryčiai. Čia kalti ir verslininkai, ir vartotojai, nes jie nereikalauja kokybės. Iš esmės vartotojai balsuoja piniginėmis“, – kalbėjo R. Medonis.
Anot jo, visi patenkinti gyvena iš saujelės turtingų žmonių, o kad daugumai pietūs kavinėje darosi neįkandama prabanga – niekam neįdomu.
„Turi galvoti apie didesnę imtį, mažesnę maržą, bet niekas apie tai negalvoja. Visi mano, kad atidarysime restoraną, turėsime didelę maržą, labai mažus srautus, ir visi tuo žaidžia. Visi dalijamės tuos 2 proc. lietuvių, kurie savo asmenines pajamas leidžia maitindamiesi ne namuose“, – piktinosi verslininkas.
Tačiau brangsta ne tik pietūs kavinėje. Išaušus naujųjų rytui pabrango ir maisto produktai prekybos centruose. Lyginant praėjusių metų ir šių metų pirmos savaitės kainas, matyti, jog pienas pabrango beveik 10 proc., kefyras – beveik 3 proc., varškė – 5,5 proc., sviestas brango 1,5 proc., o bene labiausiai iš pieno produktų pabrango jogurtas – beveik 14 proc.
Prognozės nedžiugina
Anot ekonomikos analitiko Roko Grajausko, pieno produktų kainos auga dėl to, kad kyla pieno supirkimo, žaliavų kainos. „2017 metais augimas bus gerokai spartesnis“, – prognozėmis nedžiugino analitikas.
Gerokai pabrango ir kai kurių rūšių žuvis. Silkių filė pabrango beveik 16 proc., atlantinės lašišos – beveik 25 proc. Taip pat brango ir mėsa. Kiaulienos kumpis su kaulu prekybos centruose pabrango beveik 5 proc., o jautienos kumpis su kaulu – kone 9 proc.
„Kalbant apie kiaulieną, Kinija suvalgo daugiau, nei visa Europa sugeba eksportuoti. Net nežinau, kokiomis sąlygomis tokie produktai kaip šonkauliai išlieka Europoje. Pasak mėsininkų, Kinija gali suvalgyti daugiau, nei sugeba parduoti. Kai paskutinį kartą man komentavo, sakė, kad kinai moka 40 proc. daugiau nei Vakarų Europos šalys“, – pasakojo verslininkas R. Medonis. Kelių maisto įstaigų savininko planuose – iki 2019 metų atidaryti dar 13 užkandinių, todėl galvojama ir apie kiaulių auginimą patiems.
Deja, dažnas smulkus vartotojas tokio pasirinkimo neturi ir yra priverstas eiti į prekybos centrus. Anot Prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, prekybininkai savo rankose turi šiek tiek svertų, kad kainos mažėtų.
„Prekybininkai gali stebėti rinką ir derėtis, kad galbūt pirminės grandies noras didinti kainas nebūtų taip smarkiai realizuotas lentynose“, – sakė L. Vilimas.
Visuomeninės organizacijos skelbia, kad liūto dalį iš kainos nusigriebia prekybininkai. Negana to, Lietuvoje net su žiburiu nerasi sąžiningos prekybos sertifikatu pažymėtų vaisių. Pavyzdžiui, 8,2 proc. bananų kainos sudaro darbininko atlyginimas, 12,2 proc. produkcija, 5,1 proc. eksportas, 15,2 proc. gabenimas ir importas, 10,5 proc. įkainiai, 12,4 proc. nokinimas ir net 37 proc. sudaro mažmeninė prekyba.
„Toks sertifikatas užtikrina, kad buvo laikomasi tvaraus vystymosi principų visuose tiekimo grandinės etapuose. Už vaisius ir kitus produktus, kurie įsigyti arba juos tiekiama sąžiningos partnerystės principais, buvo užmokėta kaina, kuri visiškai padengia gavybos sąnaudas“, – pasakojo susivienijimo „Žali.lt“ koordinatorė Darija Skvarnavičiūtė.
Statistikos departamentas skelbia, kad daržovės brango 8,2 proc., vaisiai ir uogos – iki 39,4 proc., o vynuogės brango net iki 40 proc. Agurkai, pomidorai bei saldieji pipirai pabrango 25,5 proc. Pigo tik kininiai kopūstai ir kriaušės.
Praėjusiais metais kylant kainoms buvo teisinamasi, kad kainas kelia kylantys atlyginimai, o šiemet aiškinama, kad dirbtinai branginama nafta, todėl nėra kur dėtis, tenka kelti kainas.
„Mažmeninės kainos apie 40 proc. priklauso nuo didmeninių kainų, o didmenines kainas veikia naftos kaina ir dolerio kursas. Dolerio kursas kainą gali sušvelninti arba paaštrinti. Jei naftos kaina išliks tokia, kaip dabar, kainas turėsime gana panašias ar truputį didesnes nei dabar“, – kalbėjo Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė.
Praėjusių metų paskutinį mėnesį litras benzino vidutiniškai kainavo 1,06 euro, o šiais metais jo kaina jau pakilo iki 1,15 euro. Prognozuojama, kad litras benzino kainuos mažiausiai 1,20 euro.
„Pradedant augti naftos kainai augs benzino, turbūt ir dujų kainos, brangs šildymas, elektra. Turėsime didesnį ir pamažu įsibėgėjantį kainų augimą“, – kalbėjo ekonomikos analitikas Rokas Grajauskas.
Skaičiuojama, kad centrinis šildymas šiemet brangs iki 10 proc. Jeigu vasarą bus panaikinta PVM lengvata šildymui, ateinantį šildymo sezoną išlaidos šildymui šoktelės dar 11 proc. Tačiau ne visi mano, kad kylančios naftos kainos turėtų lemti ir produktų kainų augimą.
Įžvelgia paradoksą
„Įdomiai atrodo tai, kad per šį laikotarpį naftos ir kuro kainos krito, bet reikėtų prisiminti užrašus degalinių švieslentėse. Ir vėliau dyzelino kainos krito. Mes matėme visus ženklus, kurie rodo, kad energetiniai veiksniai ne taip daro įtaką, visa kita taip pat turėtų pigti, bet verslininkų godumui nėra ribų“, – pasakojo viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
„Paradoksas: vartotojai mato infliaciją, bet vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad vartotojų nuotaika yra netoli pokrizinių aukštumų. Vartotojai labai gerai nusiteikę, reiškia, už viską labai brangiai moka, bet dėl to yra labai laimingi. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra intensyvus vartojimas. Jei nebūtų kam pirkti brangesnių paslaugų ir prekių, jos tiesiog nebebrangtų. Kol yra vietos, kol vartotojai nusiteikę pirkti, tol tos kainos ir auga“, – kalbėjo banko analitikas Povilas Stankevičius.
Smagumo apimta valdžia nuo šių metų kelia įmokas „Sodrai“. 2016 metais verslo liudijimas mėnesiui kainavo 54 eurus, o šiemet – jau 99 eurus. Pagal autorinę sutartį dirbantis ir 1000 eurų popieriuje gaunantis kūrėjas, atskaičius mokesčius anksčiau uždirbdavo 805 eurus. Tyliai pakeitus mokesčių sistemą šiemet autoriui lieka beveik pusšimčiu mažiau – 760 eurų.
Valdantieji teisinasi, kad čia buvusios valdžios palikimas. Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė aiškina, kad kaip vienintelė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė praeitame Seime ji tokiam įstatymui nepritarė. Nepritarė, bet atėjus naujam Seimui įstatymo jo neatšaukė ir jokių pastangų, kad jo priėmimas būtų atidėtas, kaip atidėjo Darbo kodekso priėmimą, nedėjo.
Valdantieji buvusios valdžios padidintų „Sodros“ įmokų kol kas atšaukti nežada. Jie net neabejoja, kad padidėję mokesčiai padidins ir emigracijos rodiklius, tačiau tiems, kurie liks, ateityje bus geriau. Kas neemigruos, pigesnių prekių vėl ieškos Lenkijoje. Skaičiuojama, kad kaimynams lenkams lietuviai pernai paliko apie 100 mln. eurų.
