Praėjusiais metais NT pirkimui lietuviai išleido 1,56 milijardo euro – 22 proc. daugiau nei 2015 metais. Daugiau išleisti privertė ne tik augantis susidomėjimas investicijomis į NT, bet ir didėjančios kainos – per metus senos statybos būstai pabrango 6,4 proc., naujos – 7,9 proc. Augo ir namų kainos – atitinkamai 3,9 ir 4,8 proc.
Vis dėlto daugiausia įtakos apyvartos augimui turėjo pirkėjų aktyvumas. Per visus metus Lietuvoje sandoriais perleisti beveik 44 tūkst. būsto objektų – 12 proc. daugiau nei užpernai.
Aktyviausia – sostinėje
Vilnius šiuo metu sudaro ketvirtadalį visos rinkos – čia sugeneruojama beveik pusė visos Lietuvos NT rinkos apyvartos. Butų pardavimai pernai čia pasiekė rekordines aukštumas – įvykdyti beveik 44 tūkst. sandorių.
„Senos statybos butai brango 8,4 proc., naujesni – 6,7 proc“, – sakė Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.
Jo teigimu, vilniečiai vis dažniau renkasi naujos statybos butus: „Žmonės orientuojasi į naują statybą kaip ekonomiškesnę, o senos statybos butai, kurie neparduodami, patenka į nuomos rinką ir patenkina nuomininkų paklausą“.
Nuomą lietuviai vis dažniau renkasi kaip investicijos šaltinį, dėl to auga gyventojų, turinčių ne vieną būstą, skaičius. „10-15 proc. savininkų turi daugiau nei vieną būstą ir matyt naudoja jį nuomai“, – sakė Registrų centro atstovas.
Paskolos – jaunimui
Auganti NT paklausa ir kainos verčia gyventojus vis daugiau skolintis. Vidutinė būsto kredito suma per penkerius metus išaugo nuo 37 iki 46 tūkst. eurų.
Vidutinis šiandienos trisdešimtmetis, nusprendęs pasiimti paskolą būsto pirkimui, ją galutinai grąžins sulaukęs 52 metų.
Kredito biuro „Creditinfo“ vadovas Andrius Bogdanovičius būsto kredito rinkoje pastebi įdomią tendenciją: „Mane patį stebina tai, kaip didėja jaunų pirkėjų dalis“.
Praėjusiais metais 13 proc. žmonių, paėmusių būsto kreditus, buvo jaunesni nei 25 metai, ši dalis ir toliau palaipsniui auga.
Tiesa, jaunimas išsimokėti sugeba, o kreditoriai tampa vis akylesni. „Šiandien bankai netoleruoja blogos kredito istorijos – jei esi nesusimokėjęs už mobilųjį ryšį ar elektrą, kol bus įsiskolinimų, kreditas nebus suteikiamas“, – sakė „Creditinfo“ vadovas. Blogų sandorių dalis jau kelis metus iš eilės mažėja.
Vis dar sėslūs
„Swedbank“, atlikęs tyrimą, dar kartą patvirtino – lietuviai sėsli tauta ir dažnai keisti būsto nėra linkę. „80 proc. gyventojų būsto nėra keitę iš viso arba tai yra darę vieną kartą gyvenime“, – sakė „Swedbank“ Būsto finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.
Didžioji dalis aiškina, kad neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui, kiti baiminasi dėl būsto keitimo – sudėtingų procedūrų ar galimybių ekonomiškai pralošti.
Vis dėlto, ketvirtadalis lietuvių pripažįsta, kad jei turėtų galimybę, būstą keistų. „Klientai nori ekonomiškesnio, erdvesnio būsto, naujos statybos. Nemažiau svarbi būsto vieta ir aplinka“, – apie lietuvių norus kalbėjo T.Pulikas.
Banko atstovas teigia, kad nors patys lietuviai to nepripažįsta, dažnai koją naujo būsto pirkimui kiša ir neišmanymas.
„Žmonės baiminasi dėl pradinio įnašo. Daugelis nežino, kad, turint kitą būstą, galima paskolą pasiimti ir be pradinio įnašo. Taip pat ir su jau turimu kreditu – net jei esate pasiėmęs vieną paskolą, yra galimybė pasiimti paskolą ir naujam būstui“, – kalbėjo T.Pulikas.
Jei bankininkais nepasikliaunate, „Swedbank“ būstą jau pakeitusių gyventojų paklausė, ką jie patartų tiems, kurie dar tik mąsto apie naujo būsto pirkimą. Šie patarė pirmiausia neskubėti, įvertinti visus aspektus, domėtis rinkos tendencijomis, ieškoti būsto įvairiais kanalais, pasitarti su specialistais bei nepamiršti įvertinti būsto kokybės ir to, kiek papildomai gali tekti išleisti už jo remontą.
