Lietuviai vis dažniau išsimokėtinai gerina gyvenimo kokybę

Vyresnio amžiaus žmonėms – buitinė technika, jaunesniems – dar ir telefonai. Tokia pastarųjų metų tendencija įsigyjant prekių ar paslaugų vadinamuoju „lizingu“ arba kitaip – išperkamąja nuoma. Skaičiuojama, kad tokias sutartis yra sudaręs bene kas antras Lietuvos gyventojas. Ir nors dominuojantys pirkiniai išlieka tie patys, pokyčiai vyksta.

Per pastaruosius dvejus metus vadinamojo vartojimo kreditu daugiausia įsigyta buitinės technikos.<br>D.Umbraso nuotr.
Per pastaruosius dvejus metus vadinamojo vartojimo kreditu daugiausia įsigyta buitinės technikos.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Augustas Stankevičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Jan 31, 2017, 9:22 AM, atnaujinta Apr 11, 2017, 3:14 AM

„Matosi tai, kad keičiasi pirkėjo krepšelis. Jeigu prieš 17 metų dažniausia ir populiariausia prekė buvo televizoriai, automatinės skalbimo mašinos – t.y. stambūs pirkiniai, tai šiandien vis dažniau krepšelyje atsiranda su geresne gyvenimo kokybe susiejamų prekių. Tai – poilsio kelionės, medicinos ir grožio paslaugos, abonementai sporto klubams ar, sakykim, atsiskaitymas už studijas“, – pasakoja „Mokilizingas“ komercijos vadovas Saulius Kuliešius.

Remiantis „Berent“ ir „Mokilizingas“ duomenimis, stambiausias išperkamosios nuomos būdu įsigytas pirkinys per pastaruosius porą metų buvo:

Buitinė technika – 34 proc. vartotojų;

Telefonas –17 proc.;

Kompiuterinė įranga – 17 proc.;

Baldai, interjero prekės – 9 proc.;

Automobilio remontas – 5 proc.;

Sodo, daržo prekės – 2 proc.;

Statybos, remonto įranga – 2 proc.;

Įmoka už studijas, kursus – 2 proc.;

Poilsinė kelionė – 1 proc.

Kita – 10 proc.;

Per pastaruosius dvejus metus vadinamojo vartojimo kreditu daugiausia įsigyta buitinės technikos – ji sudaro per 30 procentų visų taip nupirktų prekių ar paslaugų. Perpus mažiau įsigyta telefonų ir kompiuterinės įrangos. Po jų seka baldai, interjero prekės, automobilio remontas.

Skaičiuojama, kad kredito paraiškų skaičius išperkamajai nuomai ir vartojimo kreditui gauti praėjusiais metais augo.

„Didžiausias kreipinių skaičius buvo pas mobiliojo ryšio operatorius, tai dažniausia susiję su mobiliųjų įrenginių pirkimu: telefonų ar planšečių. Palyginti su praėjusiais metais, augimas buvo 20 proc. Mažiau buvo kreipinių į bankus pasiimti vartojimo kreditą – augimas buvo apie 14 proc., mažiausias buvo į kredito ir išperkamosios nuomos įmones – paimti paskolą pinigais ar išsimokėtinai įsigyti kažkokią prekę – ten augimas buvo tik apie 4 procentus“, – pasakoja „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Tačiau realiai sudarytų sutarčių kiekis pernai sumažėjo 9 procentais.

Įmonių teigimu, kuo žmogaus pajamos didesnės, tuo jis labiau linkęs skolintis. Per pastaruosius dvejus metus aktyviausiai tą darė tie, kurių pajamos siekė nuo 700 iki 1000 eurų.

Bankai pastebi, kad vartojimo kredito suma, kurią skolinasi žmonės, per metus išaugo.

„Vidutinė vienos paskolos vertė yra 3700 eurų ir ji yra apie 10 procentų didesnė, nei būdavo prieš metus. [...] Ir ta suma imama yra dažniausiai ketveriems metams. Ta suma atspindi, kad po truputį didėja vartotojų pajamos – iš esmės jie gali sau leisti pasiimti didesnę paskolą, na ir turbūt [tai atspindi, kad] iš dalies ir brangsta tam tikros įsigyjamos prekės“, – aiškina SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Poviliauskas.

Specialistai prognozuoja, kad ateityje išperkamosios nuomos paslaugų paklausa nuosaikiai augs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: esminiai pokyčiai Vilniaus oro uoste