Ministerijos prognozėmis, šalies valstybės skola iki 2017 m. pabaigos pasieks 14,7 proc. BVP lygį, iki 2019 metų pabaigos – 15,7 proc. Finansų ministerija taip pat pranešė, kad išlaidų dalis, skirta valstybės skolai aptarnauti, federalinio biudžeto išlaidų straipsnyje 2017 m. pabaigoje sudarys 4,5 proc., o 2019-iesiems baigiantis – 5,4 proc.
Dokumente teigiama, kad valstybės skolos struktūra teigiamai išskiria Rusiją nuo daugelio kitų šalių, kurios pritraukia bankų paskolas (įskaitant ir trumpalaikes) užsienio valiuta. Rusijos skolos struktūroje vyrauja vertybiniai popieriai – apie 75 proc., o pagrindinė įsipareigojimų dalis (71 proc.) – išreikšta rubliais.
Vasario 3 d. „Sberbank CIB“ publikavo apžvalgą, kurioje teigiama, kad Rusija gali padidinti bendras skolos apimtis nuo dabartinio 100 proc. lygio iki 150 proc. BVP, nekeldama grėsmės finansiniam stabilumui.
2016 metais Rusijos BVP susitraukė 0,2 proc. ir siekė beveik 86 trln. rublių. Rusijos centrinio banko turimais 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, bendros užsienio skolos apimtys sudaro 518,7 mlrd. dolerių (30,7 trln. rublių pagal dabartinį kursą, didžiąją jų dalį sudaro bankų bei privačių įmonių skolos). Vidaus skolos apimtis siekia beveik 40 trln. rublių.
