Vis mažiau lietuvių tiki, kad valstybė pasirūpins jų pensija. Praėjusių metų spalį tuo tikėjo 28 proc. gyventojų, o sausį – jau tik 18 proc.
Tokius rodiklius atskleidė SEB banko apskaičiuotas pasirengimo pensijai rodiklis. Lietuvių pasirengimą pensijai bankas dešimtbalėje sistemoje siūlo vertinti 3,5 balais.
„Tyrimo rezultatai verčia sunerimti. 65 proc apklaustųjų netiki, kad gaus visas jiems priklausančias išmokas. Tai situacija, kelianti daugiau klausimų nei užduodanti atsakymų“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Nebus kam mokėti?
Dar 2014 m. Lietuvos pensijų sistema pasitikėjo 31 proc. Tai nedaug, bet skaičiai ilgainiui tik mažėja. Šiemet pasitikinčiųjų liko tik 26 proc. „Mažiausiai pasitiki išsilavinę, uždirbantys daugiau kaip 1000 Eur. 50-56 metų asmenys. Mažesniu pasitikėjimu išsiskiria ir moterys“, – pasakojo SEB banko atstovė.
„8 iš 10 netiki, kad valstybė galės jiems mokėti pensiją ateityje. Situacija įvertinta realistiškai, nes įvertinus demografijos, emigracijos tendencijas, galima daryti aiškią išvadą, kad valstybei ateityje teks vis didėjanti našta išlaikyti didėjantį būsimų pensininkų skaičių“, – kalbėjo D.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Po dešimties metų Baltijos šalyse pensininkų skaičius išaugs daugiau kaip 20 proc., o dirbančiųjų skaičius taip greitai tikrai neaugs. 2040 m. vieno dirbančiojo mokesčių turės pakakti išlaikyti vienam pensininkui. Šiandien vieną pensininką išlaiko 2,5 dirbančiųjų.
Nebetiki ir nežino
Įdomu tai, kad lietuvių pasitikėjimą pensijų sistema žlugdo ne kas kitas, o bandymas apie tai diskutuoti. Valdžia negaili pažadų, tačiau tai gyventojų nenuramina.
„Dažnos iniciatyvos keisti pensijų sistemą mažina gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema, galiausiai apskritai nustojama domėtis savo pensija“, – sakė D.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasirodo, dabar tik 18 proc. lietuvių apskritai žino, kokios senatvės pensijos gali tikėtis, o 7 iš 10 lietuvių nežino ar neprisimena, kokia bus jų pensijos. Pusė lietuvių net nežino, kokią pensijos kaupimo strategiją yra pasirinkę.
Įdomu tai, kad daugiau apie savo pensijas žino išsilavinę ir daugiau kaip tūkstantį eurų uždirbantys lietuviai.
„Nuoseklų žinių apie pensijų mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad 2013 m. vyko pensijų sistemos reforma, kai visiems dirbantiesiems buvo sudaryta galimybė papildomai kaupti pensijai. Akivaizdu, kad reformai pasibaigus žinios buvo šviežios ir naujos, bet laikas daro savo“, – pasakojo banko atstovė.
D.Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, žmonės nesidomi būsima pensija, nes pasitiki pensijų fondais arba priešingai – netiki, kad pensijų sistema yra pakankamai tvari, o kaupimas pensijai – ilgalaikis dalykas.
Pervertiname save
D.Gutauskaitė-Bubnelienė pasakojo, kad lietuviai yra linkę save pervertinti ir šiek tiek užsisvajoti.
7 iš 10 dirbančiųjų teigia, kad ir būdami pensininkais ruošiasi dirbti. Realybė – kiek kitokia, iš tiesų išėję į pensiją dirba tik 23 proc. lietuvių. Kitas rodiklis dar liūdnesnis – 28 proc. tiki, kad senatvėje juos parems šeima, bet tik 5 proc. dabartinių pensininkų gauna paramą iš savo artimųjų.
Lietuviai tiki, kad būdami pensininkais turės sukaupto turto, santaupų ar kitų pajamų, planuoja gyventi iš savo verslo pajamų. Čia realybė taip pat dažnai prasilenkia su svajonėmis.
Tiesa, tikėjimas ateitimi stipriai krito – praėjusiais metais 42 proc. lietuvių tikėjo, kad jų pajamos būnant pensininkais bus pakankamos. Dabar tuo tiki tik 22 proc.
„Matome, kad vis tiktai rizikuoja skrusti tie, kurie visapusiškai ir laiku nepradeda ruoštis pensijai emociškai ir finansiškai“, – sakė D.Gutauskaitė-Bubnelienė. Jos teigimu, tikėtis norimos pensijos pačiam netaupant – praktiškai neįmanoma.
Mąstome neracionaliai
Nusivylimas valdžia ir mūsų valstybės pensijų sistema verčia žmones sukti galvą patiems. Tyrimas parodė, kad per metus taupančių pensijai padaugėjo nuo 36 iki 42 proc.
Reguliariai pensijai kaupia beveik kas penktas Lietuvos gyventojas, o kas antras jau taupantis pensijai taip pat turi kitų alternatyvų – yra investavęs į turtą, akcijas ar verslą.
„Čia matome gerus pokyčius. Nors šio rodiklio balas pats prasčiausias, bet pasiruošimas pensijai auga“, – džiaugėsi D.Gutauskaitė-Bubnelienė. Tiesa, reguliariai taupo tik 2 iš 10 lietuvių. Nemaža dalis tikisi, kad senatvėje sulauks paramos iš šeimos ir artimųjų – tuo tiki 4 iš 10 lietuvių.
Kiti nori, tačiau taupyti negali – sako, kad neturi tam pakankamai lėšų ir investuoti į pensiją pradės vėliau. Deja, banko analitikai teigia, kad laikui bėgant daugiau taupyti nepradedama – tai daugiau pasiteisinimai.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Raimonda Alonderienė pasakojo, kad daugiau lietuvių taupyti savo pensijai trukdo neracionalumas.
„Žmogus savaime yra neracionalus. Sprendimą dažnai lemia perdėtas dėmesys ateičiai – žmogui yra mieliau rinktis dabartinius dalykus, pavyzdžiui kelionę ar naują televizorių, negu kaupti abstrakčiai ateičiai“, – pasakojo docentė.
Prie to prisideda ir kultūrinė aplinka: Lietuvoje, priešingai nei Vokietijoje, Belgijoje ar Šveicarijoje, nėra susiformavusios taupymo tradicijos.
