„Čia viskas taip pigu, kad net kainų nėra“, – vaikštinėdama po mėsos gaminių prekybos bazę Suvalkuose ironiškai šypteli vilnietė Regina L. Moteris pirmą kartą nusprendė išbandyti jau antruoju lietuvių nacionaliniu sportu vadinamą apsipirkimą kaimyninėje Lenkijoje.
Apsipirkimas apgraibomis
„Dažnai tekdavo girdėti iš kolegų darbe apie kainų skirtumus ir tai, kaip čia viskas pigu, tad nusprendžiau paaukoti vieną laisvą dieną ir pasižvalgyti pati. Prieš kelionę šiek tiek panaršiau internete, įvairiuose forumuose yra gausybė nuorodų ir patarimų, ką pirkti ir ko ne. Detalaus sąrašo, kaip kad man patarė pažįstami, nesudarinėjau, tik į telefoną įdiegiau programėlę, kuri zlotus konvertuoja į eurus“, – kalbėjo ji.
Lietuviams, kurie iki didžiųjų prekybos centrų atsiradimo anksčiau apsipirkdavo prekybos bazėse, vaizdai Lenkijos prekyvietėse įspūdžio nedaro, bet užsukus čia pirmą kartą nori nenori šiek tiek nustembi.
Ilgame šaltame angare keliomis eilėmis išrikiuoti dėžių prikrauti stelažai, kuriuose – įvairūs mėsos gaminiai. Akivaizdu, kad tvarkos, prie kurios pratę prekybos centrų lankytojai, čia nėra, o kainos smulkoku šriftu surašytos lapuose, kurie kur ne kur kabo ant sienų.
„Aplink – vien lietuviai, visi kalba lietuviškai ir net bazės gaminių salę prižiūrintys darbuotojai bando sveikintis lietuviškai, nors patiems juokinga“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė ir pridūrė, kad jai veikiausiai ant kaktos buvo parašyta, jog ji – naujokė, mat apstumdyta prekių vežimėliais ir sugebėjusi iš stebuklingųjų dėžių išsitraukti vos kelis rūkytus mėsos gaminius, apie kurių kokybę žinojo iš anksčiau, atrodė perkanti labai kukliai.
„Draugė rekomendavo aplankyti ir šalia esančią pieno produktų prekybos bazę. Šį kartą buvau perspėta, kad nesitikėčiau rasti gaminių kainų, bet padrąsino, kad viskas tikrai pigu. Ji buvo teisi: tik kur ne kur ant lentynų ar produktų kaugių mėtėsi prekių katalogai su kainomis, o didžiausi užsispyrėliai bando jas patikrinti prie specialaus skenerio, bet šiaip susidaro vaizdas, kad apsipirkimas vyksta apgraibomis“, – linksmai kvatojo pašnekovė.
Vyksta pirkėjai, turintys patirties
Regina L. pasakojo per vieną dieną Suvalkuose aplankiusi ne tik prekybos bazes, bet ir didžiuosius prekybos centrus – „Tesco“ ir „Kaufland“.
„Kadangi vykau ne savaitgalį, tikėjausi išvengti grūsčių eilėse, bet nustebino tai, kad vidury darbo dienos pačių lenkų parduotuvėse vos vienas kitas, o didžiąją pirkėjų dalį sudaro lietuviai. Anksčiau įsivaizdavau, kad tai daugiau savaitgalių išvykos, bet, atrodo, kad lenkams esame duona kasdieninė“, – šyptelėjo ji.
Paprašyta apibūdinti sutiktus tautiečius moteris pasakojo: „Tai šeimos, vyresnio amžiaus poros. Akivaizdu, kad vykstama ne jau ne pirmą ar antrą kartą, o prisidėti prie šios atrakcijos kviečiami ir giminaičiai ar draugai. Negalėjau nepastebėti vienos šeimos: kartu apsipirkinėjo garbaus amžiaus močiutė, mama ir jos studentiško amžiaus dukra. Jos buvo pasiruošusios išsamų pirkinių sąrašą ir atliko tikrų tikriausią prekių inventorizaciją. „Šitas sūris prastas, jo nepirksime, o štai šitokio iš vis nematau, padėk tuos miltelius, nebandėme ir nežinome, ar jie geri, jei nėra akcijos, neverta išlaidauti“, – mergina atkakliai auklėjo šiek tiek sutrikusias moteris“, – nustebinusią situaciją perpasakojo pašnekovė.
Kiek kainuoja taupymas
Regina L. prisipažino per dieną keliose parduotuvėse išleidusi apie 200 eurų. „Pirkau daug įvairaus šunų ir kačių ėdalo: Vilniuje už skardinę šunų konservų moku 1,5 euro, Lenkijoje su akcija pirkau to paties dydžio skardines po 0,80 euro centų. Daug pigiau kainavo ir sausas šunų bei kačių ėdalas. Taip pat didelę pirkinių dalį sudarė įvairi buitinė chemija ir skalbimo priemonės“, – kalbėjo ji.
Moteris teigė, kad analizuodama čekius pastebėjo, jog perkant buitinės chemijos priemones skirtingose parduotuvėse jai pavyko sutaupyti apie 40 proc. sumos, kurią būtų išleidusi tuos pačius produktus pirkdama Lietuvoje.
„Žinoma, pirkau didesnį kiekį nei visuomet, tad ir išleidau daugiau, bet drąsiai galiu sakyti, jog 3–4 mėnesius šių prekių pirkti Lietuvoje man neprireiks“, – pasakojo Renata L.
Lenkijoje pašnekovė pasakojo įsigijusi vaistų ir maisto papildų. „Savo penkiamečiam sūnui dažnai perku vieno žinomo gamintojo vitaminus ir moku daugiau nei dešimt eurų už pakuotę, vaistinėje Suvalkuose tokia pati dėžutė kainavo 23 zlotus (5,5 euro). Pigesni buvo ir prekybos centruose parduodami vaistai nuo skausmo, temperatūros ir gerklės infekcijų“, – kalbėjo ji ir patikino nemažai sutaupiusi pirkdama kosmetikos ir higienos priemones.
Kai kurie kainų skirtukai Reginą L. tikrai nustebino: „Lietuvoje nuolat perku micelinį vandenį. Už žinomo gamintojo 200 ml buteliuką sumoku apie 5 eurus, čia už tokią kainą galėjau įsigyti dvigubai didesnį kiekį, panašiai ir dėl šampūnų. Lietuvoje ne visuomet leidžiu sau iš lentynos pasiimti brangesnį, bet čia pavertusi kainą iš zlotų į eurus pamačiau, kad mano mėgstamas šampūnas kainuoja gerokai pigiau, tad įsigijau ne vieną, o porą pakuočių.“
Pigiau vilnietė įsigijo ir mėsos produktų bei konservuotų gaminių. „Kiaulienos sprandinės kilogramo kaina – 2,3 euro, tad pirkau didesnį kiekį ir dalis mėsos atsidūrė šaldiklyje. Tą dieną tiek pat kainavo ir vištų krūtinėlių filė, tačiau dar svarstant, ar stoti į ilgą eilę prie mėsos vitrinos, šios produkcijos tiesiog neliko. Lietuviai pirko po kelis ir net keliolika kilogramų“, – apie apsipirkimo ypatumus pasakojo Regina L.
Pašnekovė atviravo, kad nereikia įsivaizduoti, jog Suvalkų parduotuvėse prekės pačios sušoka į vežimėlius pusvelčiui. „Jei vykstama iš Vilniaus, apsipirkimui reikia vos ne visos dienos, o ir parduotuvėje turi labai atidžiai perskaičiuoti kainas, paieškoti akcijų. Kartą per kelis mėnesius gal ir verta nuvykti įsigyti negendančių produktų“, – svarstė ji.
