„Sodra“ pradėjo skelbti duomenis apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų vidurkį (jei jų dirba daugiau nei 3) ir bendrą socialinio draudimo įmokų sumą.
Šie duomenys yra visiems pasiekiami. Juos paviešinti įgaliojo nuo sausio atsiradusios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.
Ko gero, žmonėms smalsiausia, kiekgi uždirba bankuose dirbantys finansų specialistai.
Lietuvos komerciniai bankai savo darbuotojams sausio mėnesį mokėjo algas, kurios, neatskaičius mokesčių, ypač didelės gali atrodyti provincijoje dirbantiems žmonėms, kur atlygis sukasi apie 500–650 eurų.
Pavyzdžiui, „Nordea“ vidutinė alga siekė 1725 eurus, „Swedbank“ – 1640 eurų, „Danske Bank“ – 1610 eurų, SEB banke – 1554 eurus, DNB banke – 1410 eurų, Šiaulių banke – 1107 eurus.
Dosniausios įmonės
„Sodros“ duomenimis, daugiausia Lietuvoje uždirba biotechnologijų įmonės „Biotechna“ darbuotojai. Joje dirba 16 žmonių, kurių vidutinė alga sausio mėnesį siekė kone 37 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Antroje vietoje – investicijų bendrovė „NDX energija“. Joje – 10 darbuotojų, kurių vidutinis uždarbis – apie 11 tūkst. eurų per mėnesį.
Trečioje – pašarų priedų gamybos įmonės ''Biomin Animal Nutrition“ atstovybė. Joje – 4 darbuotojai, o vidutinis uždarbis siekia 9897 euro.
Technologijos ir prekyba
Bene didžiausią algą iš Lietuvoje veikiančių IT įmonių ir jų atstovybių gauna tarptautinės kompanijos „Oracle“ filialo „Oracle East Central Europe Limited“ darbuotojai – jų vidutinė alga neatskaičius mokesčių sausio mėnesį siekė 7842 eurus. Tiesa, darbuotojų šis filialas turi vos šešis. Šiek tiek kuklesne, apie 6,2 tūkst. eurų, vidutine alga tenkinasi penki „Google Lithuania“ darbuotojai.
Tiesa, panašu, kad šiais atvejais vidutinį atlyginimą smarkiai išpučia vadovų algos. Kur kas kuklesnės sumos įbyra į prekybos tinklų darbuotojų pinigines. „Maxima LT“ tinkle sausį vidutinis mėnesio atlyginimas siekė 547, „Norfos“ – 572 Eur, „Rimi“ – 595, „Lidl“ – 826 eurus, „Iki“ – 556 .
Dosniausių darbdavių TOP 30
Įmonės, darbuotojų skaičius ir vidutinis sausio atlyginimas neatskaičius mokesčių – „Sodros“ duomenys, surūšiuoti relvizitai.lt
1 „BIOTECHA“ 16 36973.68
2 „NDX energija“ 10 11084.89
3 „BIOMIN ANIMAL NUTRITION“ 4 9897.50
4 „Ranga IV investicijos“ n.d. 9527.17
5 Polska S.A. filialas „Provident Finansai „ 12 9464.78
6 „IDS BORJOMI EUROPE“ 9 8883.05
7 „Vastint Lithuania“ 5 8368.50
8 „Energogrupė“ 4 7856.37
9 „Orecle East Central Europe Limited“ filialas 6 7842.86
10 „Ubiquiti Networks Europe“ 35 6916.29
11 „MARISA“ 4 6508.74
12 „Google Lithuania“ 5 6197.77
13 UAB „JOHNSON & JOHNSON“ 41 6195.97
14 SIA „4finance IT“ Lietuvos filialas 24 5820.18
15 „3M Lietuva 18 5744.56
16 „Advantec Lietuva“ 79 5558.69
17 „Talka LT“ 8 5478.10
18 Huawei Technologies (Vilnius) 24 5441.85
19 AbbVie 23 5437.13
20 Amgen Switzerland AG Vilniaus filialas 7 5393.91
21 COREBETA CONSULTING 4 5383.05
22 UADBB IVP Partners 16 5371.69
23 „Microsoft Lietuva“ 19 5322.72
24 IKEA Purchasing Services (Lithuania) 52 5298.64
25 „Schage Real Estate“ 6 5297.25
26 „Atotech-Chemeta“ 5 5256.13
27 „Medicinos projektai“ 15 4898.67
28 „ETL-Baltic Group“ 13 4877.57
29 „Invalda privatus kapitalas“ 8 4704.09
30 „Bionorica Lithuania“ 11 4700.15
Kuo didesnė alga, tuo sparčiau auga
Įmonės, kuriose atlyginimo vidurkis „į rankas“ viršija 1000 eurų, dažniau auga spartesniu tempu.
Tačiau kas trečia tokia įmonė pasižymi žemu veiklos pelningumu arba veikia nuostolingai. Tai paaiškėjo kredito biurui „Creditinfo“ sugretinus „Sodros“ svetainėje paskelbtus atlyginimų vidurkius įmonėse su jų finansiniais duomenimis.
„Lietuvoje vidutinis darbuotojų atlyginimas keletą metų augo sparčiau negu darbo našumas. Kvalifikuotais darbuotojais besiremiančioms įmonėms darosi sunkiau juos išlaikyti ir pritraukti naujų. Tai didina įmonių veiklos sąnaudas, neigiamai atsiliepia pelningumui ir konkurencingumui.
Tai šios dienos realybė, kuri skatina verslą investuoti į našumą gerinančias priemones: procesų automatizavimą, inovacijas, kitas pažangias technologijas“, – sako Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Iš viso Lietuvoje 1000 Eur ir didesnį atlyginimo vidurkį „į rankas“ moka 2545, arba 6 proc. šalies įmonių, turinčių tris ir daugiau darbuotojų.
Pažvelgus į šių įmonių darbuotojų skaičių matyti, kad jose dirba per 223 tūkst. darbuotojų. Palyginimui, 35,3 tūkst. įmonių atlyginimų vidurkis yra žemesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje (t.y. 636 Eur „į rankas“).
Šiose įmonėse dirba daugiau nei 772 tūkst. gyventojų. Pasak „Creditinfo“ atstovės, įmonės, kuriose atlyginimo vidurkis viršija 1000 Eur „į rankas“, dažniau auga spartesniu tempu, be to, tokių įmonių pajamos krinta rečiau nei įmonių, kuriose atlyginimo vidurkis nesiekia vidutinio atlyginimo šalyje (636 Eur „į rankas“).
„Sodros“ atverti duomenys paskatins ieškančius darbo aktyviau domėtis potencialiu atlyginimu. Kita vertus, atlyginimo vidurkis ne viską pasako apie įmonę.
Matome, kad 10 proc. įmonių, kuriose atlyginimo vidurkis „į rankas“ viršija 1000 Eur, turi kredito reitingus, rodančius aukštą bankroto riziką. Kitaip sakant, šių įmonių darbuotojai rizikuoja ateityje susidurti su vėluojančiais atlyginimais arba bankroto atveju jų negauti“, – sako R. Ruseckaitė.
„SoDros“ pateiktus atlyginimų vidurkius įmonėse grupuojant pagal sektorius, didžiausias atlyginimo vidurkis (prieš mokesčius) yra centrinės bankininkystės (15 tūkst. Eur), krakmolo gamybos (12,5 tūkst.), prekybos pramoninėmis dujomis (10,8 Eur) sektoriuose. Tai sektoriai, turintys santykinai nedaug subjektų.
Tarp atskirų įmonių, kuriose atlyginimo vidurkiai yra didžiausi, figūruoja informacijos ir ryšių, lazerių gamybos, finansų įmonės ir farmacijos didmenininkai. „Sodros“ paskelbti įmonių atlyginimų vidurkiai atspindi tik įmones, turinčias 3 ir daugiau darbuotojų.
Tomas Tomilinas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas „Sausio mėnesį įsigaliojus Seimo priimtam Socialinio draudimo įstatymo pakeitimui „Sodra“ pradėjo Lietuvos įmonių atlyginimo vidurkių viešinimą.
Kas mėnesį bus skelbiamas vidutinis darbo užmokestis visose Lietuvos įmonėse, kurios turi daugiau nei tris darbuotojus.
Ši ankstesnės Vyriausybės parengto socialinio modelio priemonė puikiai dera su 17-osios Vyriausybės programoje numatytu strateginiu tikslu – stiprinti Lietuvos darbuotojų derybinę galią ir didinti kolektyvinį spaudimą darbo rinkai.
Panašu, kad Vyriausybės parengtame priemonių plane taip pat nemažas dėmesys bus skirtas pažangiai darbo rinkos politikai.
Žiniasklaidai vos pradėjus viešinti faktus tapo aišku, pavyzdžiui, kad nemažą dalį Lietuvos darbuotojų įdarbinantys stambieji prekybos tinklai beveik nekonkuruoja dėl darbuotojų. Jų atlyginimo vidurkiai skiriasi nuo kelių iki kelių dešimčių eurų ir nesiekia net 600 eurų per mėnesį.
Akivaizdu, kad skurdo spąstai, kuriuose prekybos tinklai laiko savo darbuotojus daro struktūrinę įtaką Lietuvos darbo rinkai ir netiesiogiai skatina emigraciją.
Įmonių atlyginimų vidurkių viešinimas taip pat turėtų didinti spaudimą neskaidriai dirbančioms ir su darbuotojais atsiskaitančioms įmonėms ir stiprinti darbuotojų derybines pozicijas tariantis dėl atlyginimų, gal net paveiktų bendrą atlyginimų augimą Lietuvoje.
Viešumas taip pat turėtų gerinti konkurencines sąlygas skaidriam verslui, nes konkurentai, klientai, perkančiosios organizacijos matys situaciją įmonėse ir galės spręsti apie jų skaidrumą. „
