Atskleista tiesa apie atlyginimus provincijoje gali gerokai nustebinti

Smalsumas nepalieka. Gal yra stebuklingų įmonių provincijoje – ir ne tik joje – kuriose teka pinigų upės? Koks gi tas atlyginimų vidurkis įmonėse, kurios savo vardą garsina eksporto rinkose?

Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. „Umegos“ įmonė – padalinys „Ukmergėje“.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. „Umegos“ įmonė – padalinys „Ukmergėje“.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. „Argintos“ įmonė.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. „Argintos“ įmonė.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. Klaipėdoje – „Vakarų laivų gamykla“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. Klaipėdoje – „Vakarų laivų gamykla“.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. Gamybos cechas bendrovėje „Arginta“.<br>D.Umbraso nuotr.
Kol kas darbininkams dosniausios metalo dirbinių gamybos įmonės. Gamybos cechas bendrovėje „Arginta“.<br>D.Umbraso nuotr.
„Vakarų laivų gamyklos“ valdos.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Vakarų laivų gamyklos“ valdos.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Duguva“ padalinys Juodupėje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
„Duguva“ padalinys Juodupėje.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Audrė Srėbalienė

2017-03-01 17:11, atnaujinta 2017-04-08 19:36

„Sodros“ duomenys, liudijantys, koks vidutinis atlyginimas mokamas gamybos įmonėse, yra „nuogaliai“.  Tiksliau, jie nerodo jokių „vokelių“. Tai - skaičiai, kurie siejami ir su oficialiai mokamais mokesčiais.      

Tačiau besižvalgant į garsių įmonių finansinius duomenis stebuklų liūtis nepasipylė. Nei siuvimo įmonės, nei maisto, nei pramonės bendrovės didelėmis algomis šių metų sausį (ko gero – ir anksčiau) nesitaškė. Tiesa, provincijoje yra ir tokių įmonių, kuriose žmonės uždirba kaip ir Vilniuje.

Lietuvoje minimali alga, neatskaičius mokesčių, yra 380 eurų (arba 335,3 euro „į rankas“). Vis dėlto gamybos įmonės mokėjo ją jei ne dvigubai, tai nors trečdaliu didesnę.

Vidutinis darbo užmokestis ketvirtą 2016-ųjų ketvirtį, atskaičius mokesčius buvo 636,9 euro, neatskaičius jų – 822,8 euro.

„Sodros“ duomenys liudija, kad provincijoje užsidirbti vidutinį atlyginimą galimybių gerokai mažiau, nei didžiuosiuose miestuose.

Išskirtinė yra nebent  JAV kapitalo įmonė Gargžduose – ėdalą šunims bei katėms Gargžduose gaminanti „Mars Lietuva“, kuri vidutiniškai moka 1668,29 euro algos „ant popieriaus“.

Tačiau kituose miestuose įmonės negali pasigirti tokiu dosnumu.  

Visagine koldūnus gaminanti „Kogus“ mokama vidutinė alga siekia 710 eurų.

Garsi medicinos įrangos gamintoja Pabradėje „Interurgical“, kurios produktų krepšyje – intubaciniai vamzdeliai, naudojami ligoninių reanimacijos skyriuose, pinigais taip pat nesižarsto. Joje mokama vidutinė 668,97 eurų alga.

„Metalistai“ – neprasti darbdaviai

Žvilgtelkim į metalo pramonės įmones. Nes būtent jos pastaruoju metu skundžiasi darbuotojų stygiumi, pavyzdžiui, su žiburiui ieško gerų suvirintojų.

Greta Vilniaus įsikūrusioje metalo apdirbimo gamykloje „Arginta“, kurioje virinami net sraigtai laivų varikliams, vidutinis atlyginimas šių metų pirmąjį mėnesį sudarė 1757,5 euro.

Klaipėdoje besidarbuojančioje „Vakarų laivų gamykloje“ vidutinis uždarbis sukosi apie 1381 euro – neatskaičius mokesčių.

Metalo konstrukcijų gamintoja „Projestos projektai“ Vilniuje vidutiniškai moka 1900,38 euro algos. Tačiau Vilnius – išskirtinis miestas. Jame ne tik algos didesnės, bet ir pragyvenimo išlaidos.

O ką suvirintojams žada atokiau esančios įmonės?

Ukmergėje esanti Norvegijos kapitalo įmonė „Stansenfabrikken“, gaminanti produktus iš lakštinio metalo, pavyzdžiui elektros spintas, pašto dėžutes bei jų priedus, darbuotojams moka vidutinę maždaug 920 eurų algą – „ant popieriaus“.

Bendrovės „Umega“ padalinys Utenoje, gaminantis įvairias puspriekabes, algų vidurkį yra pakėlusi iki 794 eurų – neatskaičius mokesčių.

„Astra“ mašinų gamykla Alytuje – 1007,46 euro, šildymo įrangos gamintoja „Vilpra“, įsikūrusi netoli Vilniaus – 1000,69 euro.

Siuvėjų atlyginimai auksu nespindi

Tekstilės pramonės įmonėse vidutinis mėnesio uždarbis „ant popieriaus“ yra gana panašus į algų Lietuvoje vidurkį.

Pavyzdžiui, įmonė „Merkys“, Varėnoje siuvanti patalynę bei jos užvalkalus, darbuotojams vidutiniškai moka 664 eurus algos.

Vilniaus rajone, Glitiškėse įsikūrusi čiužinių gamybos bendrovė „Padvaiskas ir Ko“ moka 758 eurų vidutinę algą.

Specializuotų drabužių siuvykla Raseiniuose „Šatrija“ savo darbuotojams moka vidutinę 604,36 euro algą.

Ukmergėje vyriškus marškinius siuvanti „Vilkma“ – 520,4 euro, darbo drabužių siuvimo įmonė Klaipėdoje „Algrima“ – 723,35 euro.

Kauniškė kojinių mezgimo bendrovė „Skinija“ vidutiniškai vieno žmogaus darbo užmokesčiui skiria 711,43 euro.

Virvių vijimo fabrikas Rokiškyje „Duguva“ – 506,76 euro.

Ar dosnūs garsūs darbdaviai?

Štai įmonės ir jų darbuotojų vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Greta smulkių gamintojų įdedame ir keletą solidesnių skaičių – jei kam būtų labai smalsu, kiek uždirba nemažai mokslo ragavę žmonės. Ir ne tik jie.

Aukštųjų technologijų bendrovė „Ekspla“ Vilniuje – 4433,2 euro

Lazerių mokslinė-gamybinė firma „Šviesos konversija“ Vilniuje – 2731,96 euro.

Klaipėdoje esanti tabako gaminių gamintoja „Philip Moris Baltic“ – 1791,41 euro.

Kosmetikos ir kūno priežiūros priemones gaminanti vilnietė įmonė „Biok Laboratorija“ – 1733,14 euro.

Ėdalą šunims bei katėms Gargžduose gaminanti „Mars Lietuva“ – 1668,29 euro.

„Švyturys-Utenos alus“ – Klaipėdos filiale dirbantiems žmonėms moka 1600,6 eurų vidutinę algą neatskaičius mokesčių.

Biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Ssientific“ Vilniuje – 1289 euro.

Kviečių glitimą gaminančioje Panevėžio bendrovėje „Amilina“, savo gaminius eksportuojančioje į daugybę pasaulio valstybių, vidutinis atlyginimas sudaro 1251,6 euro.

Trąšų gamybos bendrovė „Achema“ Jonavoje – 1330,76 euro.

Pakavimo ir ženklinimo produktų gamintoja, įsikūrusi Vilniaus rajone “Pakmarkas“ –  1286,26 euro.

Higienos popieriaus gamintoja „Grigeo Grigiškės“ – 1205,31 euro.

Kėdainiuose esanti betono gaminių įmonė „Sakret LT“ – 1148,19 euro.

Marijampolėje esanti ledų gamybos įmonė „Iceco“ – 822,25 euro.

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera Foods“ – 815,81 euro.

Burokėlių perdirbimo įmonė „Jovaigė“ Kretingos rajone – 807,26 euro.

Vilniaus baldų gamybos įmonė „Balticsofa“ – 739,37 euro.

Medienos gaminių bei pakuočių bendrovė „Bigso“ Šiauliuose – 749,47 euro.

Kelininkų įmonė Žemaitijoje „Plungės Jonis“ – 677,79 euro.

Stogo dangų gamintoja Akmenėje „Eternit Baltic“ – 745,45 euro.

Visagino koldūnų ir kitų šaldytų maisto produktų gamintoja „Kogus“ – 709,92 euro.

Pabradėje įsikūrusi medicinos prietaisų gamybos įmonė „Interurgical“ – 668,97

Kėdainių konservų fabrikas – 637,38 euro.

Šiaulių saldainių fabrikas „Rūta“ – 676,69 euro.

Šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ Alytuje – 622,32 euro.

Kauno koldūnų gamintoja „Judex“ – 595,52 euro.

Marijampolėje besidarbuojanti sulčių gamybos įmonė „Vaiskona“ – apie 573 eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.