Gyventojai širsta, kad banko skyrių mažėja. Bankininkai turi atsakymą

Realių banko skyrių, kur galima nuėjus išspręsti finansinius klausimus, mažėja. Bankininkai aiškina, kad taip jie reaguoja į pakitusius gyventojų įpročius – jie vis labiau keliauja į virtualiąją erdvę, kur bankas veikia net ir gilią naktį. O į bankus jie eina esą tik tartis dėl paskolos ar kaupimo pensijai.

Gyventojai pastaruoju metu savo finansus patogiai tvarko elektroninėje erdvėje. Šitaip banko skyrių uždarymą paaiškina bankininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gyventojai pastaruoju metu savo finansus patogiai tvarko elektroninėje erdvėje. Šitaip banko skyrių uždarymą paaiškina bankininkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

Mar 22, 2017, 2:44 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 11:11 AM

Vilniaus Antakalnio mikrorajono gyventojai nerimsta: neseniai čia duris užvėrė dviejų bankų skyriai – SEB ir „Swedbank“, kuriuose nuolat driekdavosi klientų eilės.

„Banko padalinio veikla Antakalnyje buvo sustabdyta dėl pasibaigusios patalpų nuomos sutarties. Panašiu metu Šiaurės miestelyje (Lukšio g.) atidarėme pertvarkytą erdvų „Swedbank“ padalinį, į jį buvo perkelta Antakalnyje veikusio padalinio veikla“, – sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Panašiai aiškino ir SEB atstovas: „SEB banko Antakalnio skyrius Vilniuje, reaguojant į besikeičiančius klientų įpročius ir sumažėjusius klientų srautus, apsilankančius šiame skyriuje, buvo prijungtas prie Vilniaus finansinių paslaugų centro (Europos aikštė) praėjusių metų gruodį“.

Dirba 24 val. per parą

SEB banko Produktų plėtros skyriaus vadovas Gintautas Giržadas sakė, kad pastaruoju metu pastebi besikeičiančius klientų įpročius, kai vis rečiau dėl kasdienių paslaugų klientai užsuka į banko skyrius, užuot paslaugomis naudojęsi savarankiškai (bankomatais, interneto banke atlieka daugumą operacijų, atsiskaito mokėjimo kortelėmis).

„Naudotis banko savitarnos paslaugomis tapo kasdienybe, nes tuomet gyventojų neriboja banko skyriaus darbo valandos, o elektroninėje erdvėje bankas veikia 24 valandas per parą.

Gyventojai pastaruoju metu savo finansus patogiai tvarko elektroninėje erdvėje – interneto banke (naudodamiesi kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu), skambina į banką telefonu ar programa „Skype“, dažniau atsiskaito mokėdami kortelėmis“, – kalbėjo banko atstovas.

Jis pabrėžė, kad grynųjų pinigų gyventojai vis dažniau pasiima ne banko skyriuje, bet prekybos vietų kasose ir bankomatuose, o mokėjimo korteles siunčiasi paštu. Į banko skyrius klientai vis dažniau užsuka tik tada, kai prireikia išsamesnių konsultacijų dėl būsto paskolos, taupymo, investavimo ir kitų sudėtingesnių finansų valdymo klausimų.   „Reaguodamas į šiuos gyventojų elgsenos pokyčius, SEB bankas nuolat tobulina ir pertvarko savo kliento aptarnavimo tinklą. Pavyzdžiui, šiuo metu iš 34 banko skyrių daugiau negu  trečdalis – 13 skyrių – yra finansų konsultacijų, kur banko darbuotojai teikia klientams finansų konsultacijas būsto paskolos, taupymo, investavimo ir kitais klausimais, o šalia skyriaus grynųjų pinigų operacijas klientai atlieka 24 valandas veikiančiose savitarnos zonose“, – kalbėjo G.Giržadas.

Vis dėlto pasitarti reikia

Šiuo metu „Swedbank“ turi 65 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje. Daugiausiai padalinių yra šalies didmiesčiuose, Vilniuje jų yra 10, Kaune – 6, Klaipėdoje – 3. Mažesniuose miestuose paprastai veikia po vieną „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį. Be to, mažesnių savivaldybių centruose, pavyzdžiui, Širvintose, Kazlų Rūdoje, Nidoje, Rietave veikia savitarnos centrai, kuriuose gyventojus aptarnauja ir konsultuoja atvykstantys banko darbuotojai.

„Siekis išlikti gyventojams fiziškai pasiekiamu banku yra aktualus net ir didelei daliai paslaugų persikėlus į interneto erdvę“, – aiškino S.Abraškevičius.    Jis pabrėžė, kad pastebimai pasikeitė paslaugų pobūdis, kurias gyventojai pageidauja gauti klientų aptarnavimo centruose. Anksčiau dominuodavo paprastos mokėjimų operacijos, pinigų įnešimas ar išgryninimas iš sąskaitos, o šiuo metu pavedimus gyventojai atlieka savarankiškai naudodamiesi interneto banku ar mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams, o pinigų įnešti ar išsigryninti gali visą parą veikiančiose savitarnos erdvėse.   „Į banko konsultantus gyventojai dabar kreipiasi norėdami pasitarti paskolų, draudimo, pensijų kaupimo klausimais. Tai atsispindi ir darbuotojų kvalifikacijose – išaugo poreikis turėti daugiau darbuotojų, kurie klientus konsultuoja, suteikia atsakymus įvairiais paskolų, taupymo, draudimo klausimais“, – aiškino S.Abraškevičius.   Anot jo, kita įdomi tendencija yra tai, kad išmanieji telefonai ir planšetės sparčiai populiarėja kaip įrankis kasdieniams finansiniams reikalams tvarkyti.

Per metus „Swedbank“ išmaniąja banko programėle atliekamų pinigų pervedimų skaičius išaugo 100 proc. ir viršija banko padaliniuose atliekamų pervedimų skaičių. Pagrindine tokių pervedimų platforma kol kas išlieka interneto bankas, tačiau išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis besinaudojantys gyventojai vis dažniau pavedimams atlikti renkasi išmaniąją programėlę, kuri yra ateities bankininkystės įrankis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.