Dar 2014 m. „Novaja gazeta“ rašė apie „Laundromat“ – stambiausią pinigų plovimo operaciją Rytų Europoje. Tąsyk kalbėta apie iš Rusijos išvežtus 22 mlrd. JAV dolerių, arba 700 mlrd. rublių. Neteisėti veiksmai vykdyti 2011–2014 metais prisidengiant neteisėtais teismo sprendimais, priimtais moldovų teisėjų.
Nuo to meto ne vienoje pasaulio šalyje buvo iškeltos baudžiamosios bylos, kai kurie Europos bankai, dalyvavę plaunant rusiškus pinigus, neteko licencijų ar buvo nubausti, rašo „Novaja gazeta“.
Šioje milijardinėje pinigų plovimo schemoje rasime ir Lietuvos vardą. Per mūsų šalies finansų įstaigas buvo atlikti 153 pavedimai, kurių bendra suma – 77,6 tūkst. JAV dolerių.
Pinigai ėjo per 732 bankus
Ir nors šioje istorijoje nukentėjusioji buvo ir liko Rusija, jos teisėsaugos organai vangiai imasi aiškintis šią schemą. O neseniai Moldovos valdžia apskritai Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino sąmoningai trukdant tirti bylą bei moldovų pareigūnų spaudimu.
Kone penkerius metus „Novaja gazeta“ žurnalistai drauge su kolegomis iš kitų valstybių aiškinosi, kam atiteko 700 mlrd. rublių, neteisėtai išgabentų iš Rusijos, ir kur jie buvo išleisti?
Žurnalistams pavyko gauti išskirtinius duomenis apie pinigų judėjimą po įmonių, dalyvavusių plaunant 22 mlrd. JAV dolerių, sąskaitas. Kalbama apie 76 tūkst. bankinių pavedimų. Bendrai per šias transakcijas prasisuko 156 mlrd. JAV dolerių. Iš Rusijos išvežti pinigai keliavo per 732 bankus 96-iose pasaulio valstybėse. Juos gavo 5140 kompanijų, registruotų nuo JAV iki Pietų Afrikos, nuo Kinijos iki Australijos.
700 mlrd. rublių – suma, surinkta ne iš vieno šaltinio. Į šį katilą, kurį žurnalistai pavadino „Laundromat“, krito stambiausių valstybinių sutarčių lėšos, kontrabandiniai elektronikos, drabužių ir karinės paskirties prekių pinigai, galima aptikti aktyvų grobstymo bankuose ir netgi politiniams projektams Europoje finansuoti skirtų lėšų pėdsakų.
Šio tyrimo rezultatai tuo pat metu publikuoti Rusijoje, Moldovoje, Ukrainoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Danijoje, JAV, Italijoje, Olandijoje, Šveicarijoje ir kitur.
Įtartinas vizitas
2014 m. rugsėjį į Moldovos sostinę Kišiniovą iš Maskvos su svarbia ir slapta misija atvyko du žmonės. Pasų patikroje jie galėjo sukelti pareigūnams įtarimą: abiejų vyrų asmens tapatybės dokumentai išduoti tą pačią dieną ir dargi vos para iki skrydžio į Kišiniovą. Tačiau nesklandumų nekilo, mat pareigūnai apie šį vizitą buvo informuoti.
Jaunus vyrus – jiems abiem buvo ne daugiau nei 30 metų – vadino Aleksejumi Šmatkovu ir Jevgenijumi Volotovskiu. Abu – Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai.
Vyrai su Moldovos kolegomis turėjo aptarti bendrą vienos stambiausių pinigų plovimo Rytų Europoje operacijos tyrimą. Per ją iš Rusijos, padedant neteisėtų moldovų teisėjų sprendimams, buvo išgabenta 22 mlrd. JAV dolerių.
FST pareigūnai į Maskvą grįžo po dviejų dienų. Nuo to laiko Moldovos pusė aiškina, jog Rusijos specialiosios tarnybos ėmė kliudyti tyrimui, o pareigūnai moldovai, Rusijoje lankęsi su oficialiais vizitais, – kalbėti apie daromą spaudimą.
Už viso to stovi FST?
Neseniai naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais tarp teisėsaugos organų Moldovoje, pranešė, jog už 22 mlrd. JAV dolerių plovimo schemos gali stovėti FST bendradarbiai. O prieš tai Moldovos premjeras ir parlamento pirmininkas Rusijos ambasadoriui įteikė notą dėl masinių sulaikymų, kratų ir moldovų pareigūnų apklausų Rusijoje.
Konkrečiai „Reuters“ cituoja Moldovos generalinio prokuroro pavaduotoją Jurijų Garabą, kurį prieš du mėnesius sulaikė Maskvos oro uoste, nors šis į Rusiją atvyko oficialaus vizito kartu su delegacija.
Moldovos atstovai kalba apie 25 pareigūnus, kurie patyrė Rusijos specialiųjų tarnybų spaudimą. Teigiama, jog vieną Moldovos vidaus reikalų ministerijos tarnautoją pastaruoju metu sulaikė ir apklausė 35 kartus. Kalbama, jog taip stengiamasi sukliudyti tyrimui dėl išplautų pinigų, be to, skelbiama, jog rusai ignoruoja Moldovos kolegų prašymus padėti aiškinantis, kur nutekėjo pinigai.
„Mums susidarė įspūdis, kad J.Volotkovskis ir A.Šmatkovas į Moldovą atvyko ne padėti susidoroti su tyrimu, o išsiaiškinti, kiek toli esame pasistūmėję, ir gauti reikiamą medžiagą“, – teigia vienas neatskleistu panoręs likti Moldovos teisėsaugos organų darbuotojas.
Į „Reuters“ pranešimą reagavo ir Moldovos prezidentas Igoris Dodonas: „Žinome, kad per moldoviškas bankus 22 mlrd. JAV dolerių iš Rusijos iškeliavo į Vakarus. Pagal šį faktą Moldovoje pradėtos kelios baudžiamosios bylos.“
Įklimpo ir latviai
Reikalai tiek Rusijoje, tiek Moldovoje judėjo į priekį, kol neprieita iki baudžiamųjų bylų. Štai čia tyrimas Rusijoje ėmė strigti.
Bylas tyrė Maskvos apygardos teisėtvarkininkai, jos ne sykį keliavo iš vienų rankų į kitas – laikas ėjo, o nusikaltėlių rasti vis nesisekė.
Moldovoje vienu metu teismuose nagrinėjama 14 bylų, susijusių su neleistinus sprendimus priėmusiais teisėjais. Su teisėsauga reikalų turi ir aukštas pareigas einantys Moldovos centrinio banko veikėjai.
Ne mažiau aktyviai pinigų plovimo bylos imtasi Latvijoje, mat po to, kai iš Rusijos iškeliavę pinigai atsidūrė Moldovoje, vėliau jie pasiekė Latvijos sostinėje Rygoje esantį „Trasta Komercbanka“. Pastarajam už įtartinas bankines operacijas neseniai buvo atšaukta licencija.
Įvėlė pensininką
2011-aisiais 62-ejų Maskvos gyventojas Nikolajus Gorochovas ieškojo darbo. Paskambinus pagal vieną laikraštyje rastų skelbimų jam pasiūlyta tapti asmeniu, kuris savo vardu įformina įmones. Už kiekvieną įmonę pažadėtas 800 rublių užmokestis. Nuo to meto N.Gorochovas buvo įregistravęs 36 kompanijas. Tai turėjo garantuoti 20 tūkst. rublių pajamas kas mėnesį, tačiau pinigus vyras matė kaip savo ausis.
Su „Novaja gazeta“ reporteriu susitikęs pensininkas tiesiai pripažino, jog jis – įmonių, skirtų mokesčiams slėpti, atstovas. „Papasakosiu istoriją, kurią žodis žodin atpasakos kiekvienas, užsiimantis tuo, kuo ir aš. Savo vardu registravau įmones ir pasirašinėdavau dokumentus bankų sąskaitoms atidaryti. Kiekvienai kompanijai buvo galima atidaryti iki dešimties sąskaitų. Jas atidarydavo, po poros mėnesių uždarydavo ir atidarydavo naujas“, – kalbėjo N.Gorochovas.
2013–2014 m. jis ėmė sulaukti kvietimų atvykti į Mokesčių inspekciją ir policiją.
„Manęs paklausė, ar žinau, jog per šias kompanijas iš Rusijos buvo išplauti milijonai. Nuo to laiko stengiuosi įmonių atsikratyti“, – teigė vyras.
Per vieną iš N.Gorochovo įregistruotų įmonių „Legat“ buvo išplauta 1,4 mlrd. rublių.
Kurpdami nusikaltimą neužgaišo
2011 m. sausį kompanija iš Didžiosios Britanijos „Valemont Properties Ltd“ įsigijo kitos britų kompanijos „Goldbridge Trading Ltd“ vekselį, kurio nominalas – 400 mln. JAV dolerių. Laiduotojais tapo kelios Rusijos kompanijos, tarp kurių būta ir „Legat“, bei Moldovos pilietis Maksimas Miščečichinas.
Atėjus metui už vekselį atsiskaityti, visi mokėtojai pareiškė, jog skolą pripažįsta, tačiau pinigų jai padengti neturi. Tuomet kompanija „Valemont Properties“ 2012 m. balandį kreipėsi į teismą, kuriam pagal registraciją priklausė M.Miščečichinas. Visas šio piliečio vaidmuo, kuris 400 mln. JAV dolerių niekada gyvenime nematė, o visas jo vaidmuo – papirkti moldovų teisėtvarką, kurioje schemos organizatoriai turėjo reikiamų ryšių.
Teisėjas Valerijus Giške priėmė sprendimą, jog „Valemont Properties“ naudai turi būti išieškoti minėti 400 mln. JAV dolerių. Moldovos žiniasklaida skelbė, jog šio teisėjo, kaip ir kitų jo kolegų, priėmusių analogiškus sprendimus, veiksmai tiriami. Šiandien jau aišku, jog visi šie vekseliai, laidavimas ir teisėjų sprendimai buvo fiktyvūs, o pagrindinis tikslas buvo gauti legalų pagrindimą, kodėl pinigai turi būti išvežti iš Rusijos.
Šią schemą 2010 m. sugalvojo stambūs rusų aferistai, užsiimantys pinigų gryninimu. Jie nevargo ir sukdami galvą dėl itin įmantrių schemų pinigams išplauti „Laundromat“ atveju.
Tuo metu per įprastą fiktyvaus importo schemą tapo sudėtingiau į užsienį išvežti rusiškus pinigus. Mat sistemos, kurios seka, kaip per sieną keliauja prekės, automatizuotos, ir kontroliuojančios tarnybos išsyk matė, kai prekės realiai kirsdavo sieną, o kai imituotas importas, kad būtų išvežti nusikalstamu būdu įgyti pinigai.
Visa „Laundromat“ paslaptis ir gudrybė glūdėjo teismo sprendime išvežti pinigus.
Teisėjui V.Giške paskelbus nuosprendį „Valemont Properties“ naudai išieškoti 400 mln. JAV dolerių, į procesą įsitraukė antstolė Svetlana Mokan. Ji Moldovos bankams išsiuntė laiškus reikalaudama priverstinai iš skolininkų išieškoti lėšas, jei paaiškėtų, jog šių sąskaitos – Moldovos teritorijoje.
Milijardų verta paslauga
Pati S.Mokan turėjo sąskaitą moldoviškame „Moldindconbank“ banke. Taip sutapo, jog tuo pat metu šiame banke buvo atidarytos koresponduojančios rusiškųjų „MAST-bank“ ir „Intercapital bank“ bankų sąskaitos. Būtent per šiuos bankus aptarnauta jau anksčiau minėto Maskvos pensininko „Legat“ įmonė.
Gavę antstolės S.Mokan nurodymą „Moldindconbank“ darbuotojai priverstinai išieškojo lėšas iš koresponduojančių rusiškų bankų sąskaitų tam, kad padengtų fiktyvią „Legat“ skolą. Patekę į antstolės sąskaitą, rusiški rubliai buvo konvertuoti į JAV dolerius ir pervesti į britiškosios „Valemont Properties“ sąskaitą.
Taip prisidengiant teismo sprendimu nuo 2012 m. liepos iki rugsėjo „Legat“ vardu į „Valemont Properties“ sąskaitas nutekėjo 1,4 mlrd. JAV dolerių.
Į antstolės S.Mokan sąskaitas per visą „Laundromat“ veikimo laiką įkrito 17 mlrd. JAV dolerių.
„MAST-bank“ ir „Intercapital bank“ įėjo į Sergejaus Magino grupę. Pats S.Maginas šiemet nuteistas už nusikalstamos bendrijos pinigams plauti organizavimą. Bylos duomenys atskleidžia, jog S.Magino bankuose fiktyvios įmonės 2012 m. sausį–2013 m. liepą turėjo 169 mlrd. rublių.
Už tai, jog su klientų pinigais būdavo įvykdomos neteisėtos bankinės operacijos, nusikalstamos grupuotės nariai gaudavo komisinius. Šie būdavo ne mažiau nei 2,5 proc. nuo kiekvienos įskaičiuotos ir išgrynintos pinigų sumos ir ne mažiau nei 1,3 proc. nuo konvertuotos į užsienio valiutą ir už Rusijos ribų išsiųstos pinigų sumos.
Tačiau S.Maginas buvo ne vienintelis pinigus išgryninantis aferistas.
Minimas ir V.Putino pusbrolis
Padedant fiktyviems teismų sprendimams į „Moldindconbank“ suplaukė pinigai iš kone 20 rusiškų bankų. Daugeliui jų dėl abejotinų bankinių operacijų dabar jau atšauktos licencijos.
Tarp daugiausia pinigų išplovusių bankų – du, priklausantys Aleksandrui Grigorjevui: „Russkij zemelnyj bank“ (RZB) ir „Zapadnyj“.
Vien per juos buvo išplauta 10,6 mlrd. JAV dolerių.
Iki tapo minėtų bankų bendraturčiu, A.Grigorjevas buvo žinomas kaip pagrindinis statybų kompanijos „SU-888“ akcininkas. Šiai kompanijai teko laimė dalyvauti keliuose dideliuose valstybiniuose projektuose.
Įkėlęs koją į bankinį sektorių, A.Grigorjevas susipažino su keliais stambiais neteisėtų bankinių paslaugų rinkos dalyviais. Taip į A.Grigorjevo bankus ėmė traukti pinigus išgryninti įsigeidę aferistai. Tačiau šiam asmeniui dėl „Laundromat“ jokių bylų, kiek žinoma „Novaja gazeta“, nėra iškelta.
Kol A.Grigorjevo bankai veikė plaudami pinigus, jis turėjo įtakingų partnerių. Į RZB direktorių tarybą įėjo prezidento Vladimiro Putino pusbrolis Igoris Putinas. Beje, pastarasis dar iki karjeros RZB turėjo patirties bankų sektoriuje. I.Putinas dalyvavo ir „Master Bank“ direktorių taryboje. Šiam bankui už nusikalstamais būdais įgytų pinigų plovimą buvo atšaukta licencija.
I.Putinas turėjo vietą ir statybų bendrovės „Su-888“ direktorių taryboje, tačiau galiausiai partnerių keliai išsiskyrė, o I.Putinas paviešino laišką, kuriame apie RZB rašė: „Kompetentingi šaltiniai, patvirtindami mano nuogąstavimus, jau anksčiau įspėjo, kaip iš tiesų klostosi reikalai. Supratęs, kad ne mano jėgoms pakeisti finansų politiką, nutariau palikti direktorių tarybą.“
„Zapadnyj“ banko direktorių tarybos sąraše – kita garsi pavardė – FST generolo Jurijaus Ansimovo. Tačiau gerai informuotas FST šaltinis „Novaja gazeta“ paaiškino, jog visa tai tyčia padaryta klaida.
J.Ansimovas vadovauja Maskvos bokso federacijai, o A.Grigorjevas norėjo ją paremti, nors rimtos paramos federacija taip ir nesulaukė. Į banko „Zapadnyj“ direktorių tarybą J.Ansimovo pavardė įrašyta be jo paties sutikimo, o ir taryba nė sykio nebuvo susirinkusi. Aiškinama, jog A.Grigorjevas ir jo partneriai taip pasielgė, kad Centrinio banko atstovus pagąsdintų garsia pavarde ir išloštų laiko pinigams išplauti.
Parengta pagal „Novaja gazeta“
