Milžiniškas pinigų sumas Lenkijoje palieka užsieniečiai – tarp jų ir lietuviai

Palyginti su 2015 metais, pernai užsieniečiai Lenkijoje išleido 3,8 proc. daugiau pinigų – 39,1 mlrd. zlotų (9,22 mlrd. eurų, skaičiuojant pagal šios dienos kursą: 1 Eur = 4,2389 PLN), o lenkai užsienyje paliko 18,9 mlrd. zlotų (4,46 mlrd. Eur), arba 2 proc. daugiau nei ankstesniais metais, rašo portalas wprost.pl su nuoroda į portalą isbnews.pl, paskelbusį duomenis, gautus iš Lenkijos vyriausiosios statistikos valdybos (Główny Urząd Statystyczny – GUS).

Lietuviai Lenkijos parduotuvėse palieka daug pinigų.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuviai Lenkijos parduotuvėse palieka daug pinigų.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 30, 2017, 2:31 PM, atnaujinta Apr 6, 2017, 9:27 PM

„Preliminari prekių ir paslaugų, kurias 2016 metais Lenkijoje pirko užsieniečiai (ne šalies gyventojai), vertė – apie 39,1 mlrd. zlotų, o Lenkijos piliečių (gyvenančių Lenkijoje) išlaidos per šį laikotarpį sudarė 18,9 mlrd. zlotų. Tai yra atitinkamai 3,8 ir 2 proc. daugiau nei praėjusiais metais“, – informuoja GUS.

Vien tik ketvirtąjį 2016 metų ketvirtį užsieniečių išlaidos Lenkijoje pasiekė maždaug 9,2 mlrd. zlotų, o lenkų išlaidos užsienyje – apie 4,1 mlrd. zlotų, tad, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, yra didesnės atitinkamai 3,3 ir 3,1 procento. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tiek užsieniečių išlaidos Lenkijoje, tiek lenkų išlaidos užsienyje yra mažesnės atitinkamai 15,9 ir 36,9 procento. 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį užsienietis (ne šalies gyventojas) Lenkijoje vidutiniškai išleido 480 zlotų, o Lenkijos gyventojas užsienyje vidutiniškai paliko 313 zlotų.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį 53,3 proc. visų užsienio piliečių išlaidų sudarė pinigai, kuriuos šalyje paliko asmenys, kirtę Lenkijos sausumos sieną, kuri yra vidinė ES siena, 31,8 proc. – asmenys, kirtę Lenkijos sausumos sieną, kuri yra išorinė ES siena, 13,8 proc. – asmenys, kirtę Lenkijos (ES) oro sieną, 1 proc. – kirtę Lenkijos (ES) jūros sieną. Lenkijos gyventojų išlaidos užsienyje ta pačia eilės tvarka yra: 60,2 proc., 2,8 proc., 33,5 proc. ir 3,4 procento.

Tarp sausumos sieną kirtusių užsieniečių daugiausia pinigų Lenkijoje išleido kirtę sieną su Vokietija (39,5 proc. užsieniečių išlaidų, 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį kirtusių Lenkijos sausumos sieną), po to – kirtusių sieną su Ukraina (28,1 proc.), Čekija (11,2 proc.), Baltarusija (7,7 proc.), Slovakija (7,3 proc.), Lietuva (4,5 proc.) ir Rusija (1,6 proc.).

Kalbant apie Lenkijos piliečius, kirtusius šalies sausumos sieną, daugiausia pinigų išleido tie, kurie kirto sieną su Vokietija (60,9 proc. visų Lenkijos sausumos sieną 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį kirtusių lenkų išleistų pinigų), po to – su Čekija (20 proc.), Slovakija (11,9 proc.), Lietuva (2,7 proc.), Rusija ir Ukraina (1,8 proc.), Baltarusija (0,8 proc.).

Kaip skelbia GUS, skaičiuojama, kad 2016 metais Lenkijos sieną kirto 276,1 mln. žmonių (3 proc. daugiau nei 2015 metais), iš to skaičiaus 165,3 mln. užsieniečių (4 proc. daugiau nei pernai) ir 110,8 mln. lenkų (1,7 proc. daugiau nei pernai).

Preliminariniais duomenimis, vien tik 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį Lenkijos sieną kirto 65,4 mln. žmonių, iš to skaičiaus 38,9 mln. užsieniečių (iš viso 59,5 proc.) ir 26,5 mln. lenkų (40,5 proc.).

Maždaug 75,1 proc. visų sieną kirtusių žmonių buvo tie, kurie kirto Lenkijos sausumos sieną su Europos Sąjungos valstybėmis, 13,5 proc. – Lenkijos sausumos sieną, kuri yra išorinė ES siena, 10,8 proc. – Lenkijos (ES) oro sieną, 0,6 proc. – Lenkijos (ES) jūros sieną. Daugiausia žmonių kirto Lenkijos sausumos sieną su Vokietija (45,3 proc.visų žmonių, kurie 2016 metų ketvirtąjį ketvirtį kirto sausumos sieną), po to – sieną su Čekija (21,5 proc.), Slovakija (14,4 proc.), Ukraina (10,0 proc.), Baltarusija (3,7 proc.), Lietuva (3,6 proc.) ir Rusija (1,5 proc.).

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.