Lietuvos valstybiniuose miškuose parduoti paruošiamos medienos kiekiai ir žaliavos kaina priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir visos pasaulio ekonomikos.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų prasidėję neramumai Šiaurės Afrikos šalyse ten pristabdė statybas, naujų elektros linijų, kurių stulpams reikia medienos, tiesimą. Rusijai atsisakius iš Vakarų Europos importuotų maisto produktų ir daržovių ES šalyse staiga sumažėjo medinių padėklų poreikis.
Visi šie, regis, tolimi įvykiai beregint atsiliepė Lietuvos miškų ūkiui – sumažėjo eksportuojamos lietuviškos medienos paklausa ir iš karto nukrito jos kaina.
Pardavinėja aukcionuose
Kiek Lietuvoje galima iškirsti medienos, paaiškėja kas 10 metų atliekant miškų inventorizaciją. Pagal jos rezultatus Vyriausybė penkeriems metams nustato, kiek valstybiniuose miškuose turi būti paruošiama medienos šalies pramonei.
Tuomet aplinkos ministras savo įsakymu nustato, kiek kiekviena urėdija gali iškirsti per metus. Tačiau tiek, kiek yra suplanuojama, urėdijos neiškerta, nes per penkerius metus miškas nemažai paauga.
Medienos paruošimo planą gavusi kiekviena urėdija savo miškuose išskiria kertamus plotus, apskaičiuoja, kiek, kokios rūšies ir kam tinkamos medienos yra, o jai parduoti kiekvieną pusmetį skelbia aukcionus.
Balandį prasidės pasirengimas antrojo pusmečio aukcionams, kurie vyks birželio pradžioje. Mažesnius kiekius medienos galima nupirkti ir nuolatiniuose aukcionuose, kuriuose pardavinėjama didžiuosiuose aukcionuose likusi neparduota mediena.
Kainą nustato pirkėjai
Urėdijos pusmetiniuose aukcionuose skelbia pradines medienos pardavimo kainas, kurios nustatomos pagal vidutinę pardavimo kainą ankstesniame aukcione. Šią pradinę kainą pirkėjas gali didinti kiek tik nori, tačiau sumažinti galima tik iki 10 proc.
Ukmergės miškų urėdo Viganto Kraujalio teigimu, pastaraisiais metais vidutinė medienos kaina aukcionuose po truputį kyla. Vadinasi, šalies medienos pramonė atsigauna.
Tačiau net ir šių metų aukcione pradinė vidutinė pardavimo kaina dar nėra pasiekusi 2014 metų lygio.
Tiesa, tam tikros medienos rūšies paklausa yra skirtinga. Štai praėjusiame aukcione, lyginant su pradine kaina, uosiniai rąstai pabrango beveik trečdaliu, o pušiniai – 10 proc. atpigo.
Praėjusiais metais Ukmergės miškų urėdija, pardavusi 157 tūkst. kietmetrių medienos, gavo apie 5,7 mln. eurų pajamų. Bet parduoti buvo paruošusi 8 tūkst. kietmetrių žaliavos daugiau.
Pasiekia ir Australiją
Urėdo V.Kraujalio teigimu, atskirų medienos rūšių ir kokybės klasių kaina tiesiogiai priklauso nuo iš jos gaminamos produkcijos paklausos.
„Nukirtus mišką stori medžių kamienai naudojami baldų gamybai, statybinėms medžiagoms. Iš plonesnių rąstų gaminama medinė tara – padėklai, pakuotės. Medžių viršūnės – nugenėta plona stiebo dalis – yra žaliava celiuliozės, plokščių gamybai. Nugenėtos šakos naudojamos biokurui ir medienai išvežti skirtiems keliams įrengti miškuose“, – pasakojo urėdas.
Pavyzdžiui, dabar sumažėjo medienos žaliavos poreikis celiuliozės gamybai, todėl jos kaina šiuo metu yra sumažėjusi.
Lietuviškos medienos pardavimo aukcionuose gali dalyvauti pirkėjai iš visos ES. Iš užsieniečių daugiausia pas mus medienos nuperka latviai ir lenkai. Per tarpininkus lietuviška mediena pasiekia Kiniją, Australijos ir Amerikos žemynus.
Laimi produkcijos gamintojas
Lietuvos medienos perdirbimo įmonės jau seniai yra pradėjusios skambinti pavojaus varpais, kad lietuviška žaliava išvežama į užsienį, mūsų šalies įmonėms jos pritrūksta.
V.Kraujalio nuomone, taip atsitinka dėl to, kad už medienos žaliavą aukcione daugiau gali mokėti tas, kuris iš jos gauna didesnę pridėtinę vertę.
„Pavyzdžiui, Ukmergės miškų urėdija keliems pirkėjams pardavinėja beržinius rąstus. Viena įmonė juos tik paruošia kaip žaliavą faneros gamybai ir parduoda latviams, kurie iš jos gamina galutinį produktą.
Kita įmonė nusipirktus rąstus išpjauna, džiovina, paruošia obliuotus gaminius ir parduoda kur kas brangiau, nei gauna tik žaliavą fanerai tiekianti bendrovė.
Todėl tampa aišku, kuri bendrovė aukcione už medieną gali pasiūlyti daugiau ir kuri užtektinai apsirūpins žaliava“, – dviejų pirkėjų galimybes lygino Ukmergės miškų urėdas.
