„Ką minėjo ir kolegos, nėra nacionalinio mokslo, yra globalus mokslas ir mes turime būti pajėgūs konkuruoti tarptautiniame lygmenyje“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pristatydama šią savaitę startuojantį konkursą dėl 21,6 mln. eurų paramos mokslo projektams.
Vienam projektui numatoma skirti iki 600 tūkst. eurų. Kaip pažymi ministerija, paraiškas vertins tik tarptautiniai ekspertai.
Anot ministrės, svarbu išmokti rengti tarptautiniu lygiu konkurencingus projektus, kad būtų galima konkuruoti dėl paramos tarptautiniu mastu.
„Šiandien mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas yra didele dalimi priklausomas nuo struktūrinių fondų paramos“, – sakė ministrė.
Kitoje ES finansinėje perspektyvoje parama nacionaliniams projektams, numatoma, sumažės.
„Taip, iš tikrųjų situacija yra sudėtinga užtikrinant tą tolimesnį tęstinumą po 2023 metų, be abejonės, bet tai ir ministrė žino, ir Vyriausybė, man atrodo, supranta, kad reikia žymiai daugiau skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Kitaip nebus, matyt, tęstinumo“, – savo ruožtu spaudos konferencijoje kalbėjo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus.
Jis sakė nesutinkantis su požiūriu, kad lėšų tyrimams nereikia dalinti, kol neoptimizuotas mokslo ir studijų institucijų tinklas.
„Kai bus pasklebti grantų laimėtojai, jūs pamatysite iš kokių institucijų, ir kokių universitetų jie yra. Ir tai bus tam tikras atsakymas, kodėl nereikia laukti, o iš tikrųjų reikia dabar finansuoti. Jauni žmonės nekantrūs, jie nelaukia“, – dėstė pats ilgą laiką chemiko mokslinę karjerą vystęs, taip pat Vilniaus universiteto prorektoriumi dirbęs E.Butkus.
Anot jo, konkursai dėl 49 mln. eurų paramos turėtų pritraukti tiek jaunus, ties vyresnius mokslininkus, nes jie varžysis atskirose grupėse.
„Jie varžysis savo grupėse vieni su kitais ir bus atrinkti patys geriausi projektai. Patirtis rodo, kad konkursai yra pakankamai dideli, sėkmės rodiklis siekia maždaug 25 proc., tai yra maždaug kas ketvirta paraiška tiktai gali gauti finansavimą, tad konkurencinės sąlygos yra pakankamai aiškios, bet jos yra visur kitur taip pat labai aiškios.
Mes turime suprasti, kad europinė aplinka yra labai sudėtinga ir tas pirmas etapas, nacionalinis, iš tikrųjų leidžia savo tyrimus įsivertinti bent jau pirmiausia šalies mastu, pažiūrėti, kiek tie tyrimai yra perspektyvūs, aktualūs ir rezultatyvūs, ir po to dalyvauti jau europinėje erdvėje“, – kalbėjo E.Butkus.
Jo teigimu, Europos mokslo tarybos konkursuose dėl aukšto lygio mokslinių tyrimų finansavimo per dešimt metų lietuviai pateikė apie 100 paraiškų, o tai yra santykinai nedaug.
„Šita prasme rezultatyvumas dar nėra didelis, ir mus truputėlį neramina, kad iš tikrųjų tų aukšto lygio mokslinių tyrimų gal nėra daug, galbūt ne visi dar yra pasirengę dalyvauti toje konkurencinėje aplinkoje, tačiau šita priemonė būtent yra skirta sustiprinti tuos gebėjimus, kompetenciją.
Neabejoju, kad po šito laikotarpio ar net nelaukiant jo pabaigos nemažai mokslininkų sėkmingai dalyvaus Europos mokslo tarybos kvietimuose“, – vylėsi E.Butkus.
Pagal Europos Komisijos finansuojamą tarptautinę programą Europos mokslo taryba neseniai skyrė 2,5 mln. eurų dotaciją Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui. Tai pirmas kartas per dešimt programos gyvavimo metų, kai tokį įvertinimą gauna Lietuvos mokslininkas.
