„Sodros“ surengtoje spaudos konferencijoje direktoriaus patarėja Julita Varanauskienė sutiko atskleisti, kiek „Sodra“ šiandien yra svarbi šeimos finansuose bei kaip paskirstomi ir kur „išleidžiami“ „Sodros“ biudžeto pinigai.
Iš „Sodros“ – penktadalis pajamų
Statistikos departamento duomenimis, galime matyti, kad penktadalis namų ūkių pajamų ateina iš „Sodros“.
„Išmokos svarbios sunkiais gyvenimo momentais: esant laikiniems nemalonumams, negaliai, kai sulaukiame atitinkamo amžiaus. Ypatingai jautrūs tie, kurie neturi sukaupę santaupų, o tokių yra net trečdalis“, – apie „Sodros“ svarbą kalbėjo J.Varanauskienė.
Pasak specialistės, būtent pensijos šiandien sudaro didžiausią išmokų dalį.
„Taip yra tose šalyse, kurios turi sovietmečio palikimą ir jie yra priklausomi nuo socialinio draudimo sistemos šalyje“, – sakė J.Varanauskienė.
Dar pernai gegužę atliktas viuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad gyventojai mano, jog „Sodros“ sistema turi daug trūkumų.
Štai, kad per mažos mokamos pensijos ir pašalpos – paminėjo 57 proc. gyventojų, kad turime per didelę biurokratiją – 51 proc., už per dideles „Sodros“ įmokas balsavo 20 proc. gyventojų, o tam tikros informacijos trūkumą – 10 proc.
„Nors apie informacijos trūkumą kalba kas dešimtas, visgi matome, kad informacijos nėra pakankamai“, – sakė specialistė.
Įmokos virsta išmokomis
Anot J.Varanauskienės, Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, yra sąrašo gale pagal socialinės apsaugos išlaidų dydį.
„Jei kalbėsime apie Airiją, tarp visų socialinių išmokų ten išlaidos pensijai sudaro mažesnę dalį, tačiau tam įtakos turi tai, kad Airijoje gyvena daugiau jaunų žmonių“, – sakė specialistė.
Kaip Lietuvoje paskirstomos įmokos „Sodrai“ nuo vidutinio darbo užmokesčio?
„Kai darbo užmokestis 823 eurų, valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka be privalomojo sveikatos draudimo (PSD) yra 251 euras. Štai ligos draudimui tenka sumokėti 10 eurų, motinystės draudimui – 18 eurų, nedarbo draudimui – 13 eurų, nelaimingų atsitikimų draudimui – 2 eurus. Kalbant apie pensiją, pagrindinė pensijos dalis yra 104 eurai, papildomai daliai – 104 eurai“, – teigė J.Varanauskienė.
Neturi ką kaupti
Paklausta, ar „Sodra“ šiuo metu kaupia lėšas ateičiai, specialistė teigė, kad šiuo metu tai tiesiog neįmanoma.
„Kiek surenkame – tiek ir išdaliname. Nėra ką kaupti. 2016 m. „Sodrai“ yra svarbūs, nes pirmą kartą po sunkmečio pajamos viršijo išlaidas. Tam įtakos turėjo tai, kad didėjo apdraustųjų skaičius, didėjo vidutinis darbo užmokestis. Jei kalbėtume apie skolas „Sodrai“, kolegos taip pat padarė didžiulį darbą.
Šiuo metu pensijos mažos, nes pinigų surenkama nedaug, o dar reikia išdalinti išmokas kitoms grupėms“, – patikslino specialistė.
Iš viso „Sodros“ įmokas gauna net 1,42 mln. žmonių. 840 tūkst. gauna pensijas, 104 tūkst. – ligos ir motinystės draudimą, 44 tūkst. – nedarbo draudimą, 7 tūkst- nelaimingų atsitikimų draudimą.
Pasak specialistės, socialinio draudimo sistema veiks geriau, jeigu tie, kam priklauso mokėti įmokas, jas mokės, išmokas gaus tie, kam jas priklauso gauti, visi žinos, ko tikėtis iš sistemos, taip pat sistema bus pritaikyta prie situacijos.
Kodėl maža pensija?
Kalbant apie pensijas, didelės įmokos šiandien, vienas pagrindinių motyvų stebėtis mažomis gaunamomis pensijomis.
„Taip, pensijos apgailėtinai mažos, bet mažos ne todėl, kad yra „gyva“ „Sodra“, o todėl, kad nėra pinigų. Pinigų nėra tiek, kiek reikėtų, kad mūsų dabartiniai pensininkai, kurie sovietmečiu dirbo, o paskui visko neteko, galėtų senatvę leisti oriai, kaip nusipelnė. Pinigus reikia padalinti ir tiems, kas dabar yra jauni, bet nebeturi sveikatos, augina vaikus, negali susirasti darbo“, – sakė J.Varanauskienė.
Pasak jos, pensija maža, nes maži deklaruojami atlyginimai ir maža nuo jų sumokama mokesčių vertė.
„Realybė tokia, kad mažiau nei trečdalis apdraustųjų sumoka maždaug 60 proc. „Sodros“ įmokų. Jokia paslaptis, kad tarp kitų dviejų trečdalių slepiasi ir sunkiai pagaunami gudručiai, kurie ne tik nuslepia realias pajamas, kad nereikėtų mokėti mokesčių, bet paskui dar įsigudrina reikalauti socialinių garantijų“, – teigė specialistė.
„Sodros“ direktoriaus patarėja sakė, kad padėtį socialinio draudimo sistemoje galėtų gerinti, be kitų priemonių, efektyvesnis mokesčių surinkimas.
„Nesakau, kad visi žmonės, uždirbantys minimalią algą, sukčiauja. Bet labai sunku šiandien pamatuoti, kiek yra tų „zuikių“, kurie pasirinko nemokėti mokesčių, o kalbant apie socialines garantijas – jie jau bando pretenduoti į tai, ką subsidijavo kiti“, – teigia J. Varanauskienė.
Pastebima, kad uždirbantieji didesnes pajamas, norėdami didesnių pajamų senatvėje, turėtų tam ruoštis papildomai.
