Sektoriaus efektyvumo ir rūšiavimo skatinimas tampa vis aktualesne tema, kalbant apie ambicingus atliekų tvarkymo tikslus, kuriuos teks įgyvendinti pagal Europos Komisijos nurodymus. Remiantis gamintojo atsakomybės principu, verslo sektoriui jau dabar yra taikomi reikalavimai organizuoti bei finansuoti išrūšiuotų atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau iki 2019 m. šie reikalavimai taps dar griežtesni – bus taikomos aukštesnės atliekų surinkimo bei perdirbimo kvotos.
Tačiau nerimą pakuočių atliekų sektoriaus dalyviams dabar kelia ne laukiantys iššūkiai, o Seimo narių siūlymas išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.
Tai vienareikšmiškai sugriautų ilgus metus kurtą sistemą, keltų grėsmę demotyvuoti gyventojus rūšiuoti didžiąją dalį atliekų ir pabrangintų visas kasdienes prekes galutiniam vartotojui.
Užstato sistema – viena brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir yra kelis kartus brangesnė nei esama konteinerinė dėl didesnių investicijų įrengiant specializuotas taros atpažinimo sistemas bei brangesnio sistemos aptarnavimo – 2016 m. į užstato sistemą perkėlus plastikinius butelius, jų tvarkymo kaina išaugo apie 12 kartų.
Į užstato sistemą perkėlus ir visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur.
Pasak maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilipienės jei į užstato sistemą bus perkeltos visos stiklo pakuotės, konteinerinėje sistemoje likusioms dalyvauti įmonėms tektų padengti visus konteinerių statymo ir aptarnavimo kaštus. Taip atsiranda didelė tikimybė, kad dėl smarkiai padidėjusios pakuočių atliekų tvarkymo kainos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės – už tokį sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams.
Užstato sistemos plėtra galimai apribotų ir prekių importą: perkėlus visą stiklo tarą į užstato sistemą, butelius tektų papildomai žymėti brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad didžioji alkoholinių gėrimų dalis yra importuojama.
Mažesni importuotojai (pvz. specializuotos vyno parduotuvės) neturi galimybių tokį ženklinimą užsakyti iš gamintojo, taigi, ženklinti privalėtų rankiniu būdu, kas neproporcingai didintų administracinę naštą bei kaštus ir gali paskatinti importuotojus apskritai pasitraukti iš rinkos.
Be to, kad pabrangtų bendro vartojimo prekės, po pakeitimų gyventojams pasunkėtų ir atliekų rūšiavimas: dabar prie namų stovinčiais stiklo konteineriais naudotis gali daugiau kaip milijonas lietuvių – rūšiavimui skirtų konteinerių aptarnavimas gyventojams papildomai nekainuoja, tačiau priėmus pataisą, vartotojai turėtų kaupti daugiau stiklo taros, ją vežti į taromatus, kurie nebūtinai yra šalia namų. Be to, liktų atviras klausimas – kur dėti stiklainius ir specifinių formų butelius, nes taromatai jų nepriimtų, tad, tikėtina, kad šios atliekos keliautų į bendrus buitinių atliekų konteinerius, o tai reikštų didėjantį atliekų kiekį buitinių atliekų konteineriuose ir brangstantį jų išvežimą.
Specialistų skaičiavimais, tiek finansiškai, tiek socialiai siūlomas projektas itin ženklios naudos neatneštų – skaičiuojama, kad, į taromatų sistemą įtraukus alkoholio pakuotes, būtų surenkama tik 8 proc. daugiau stiklo atliekų nei dabar.
„Nuo 2013-ųjų metų Lietuvoje vyko labai sparti konteinerių infrastruktūros plėtra, kurios metu iš viso bus pastatyta 9,4 tūkst. kolektyvinių ir 285 tūkst. individualių konteinerių stiklo atliekoms surinkti. Iš planuotų 11 mln. eurų investuota jau 8,5 mln., tad, įvedus naują taromatų sistemą, jau pastatyti konteineriai, išplėtota jų infrastruktūra iš esmės taptų nebereikalingi.
Projektą pasiūlę Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės – Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius.
Pasak jo, jeigu toliau būtų vystoma esamų konteinerių plėtra, būtų pasiekti tokie patys rezultatai mažesnėmis investicijomis: individualiose valdose dalijamų rūšiavimo konteinerių praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas (sudarius tinkamas sąlygas) gali siekti 70 – 90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse gali siekti ir 90 – 100 procentų.
