Mažeikiuose besidarbuojanti bendrovė „Alsa“, prekiaujanti augalų apsaugos priemonėmis – pesticidais, fungicidais, herbicidais, taip pat mineralinėmis trąšomis bei sodo ir daržo inventoriumi, užsitraukė FNTT nemalonę. Mat viena ranka ji platino oficialiai registruotus chemikalus, kita – nelegalius.
FNTT duomenimis, šios bendrovės direktoriaus Petro Linarto pavaduotojas maždaug per pusantrų metų Šiaulių rajono ūkininkams nelegaliai pardavė neregistruotų augalų apsaugos priemonių maždaug už 180 tūkst. eurų.
Įtariama, kad įmonės bendraturtis įvairius chemikalus pirko Lenkijoje ir Latvijoje, o vėliau be apskaitos dokumentų juos parduodavo mūsų žemdirbiams.
Gabeno iš kaimynų
FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad 2016–2017 metais „Alsos“ direktoriaus pavaduotojas iš Latvijos įmonės už 25 tūkst. eurų nusipirko toną draudžiamo Lietuvoje herbicido „Mistral“.
Ši nesertifikuota šalyje priemonė skirta bulvėms nuo piktžolių purkšti. Šie chemikalai be apskaitos dokumentų buvo parduoti regiono ūkininkams, o Mažeikių bendrovės buhalterinėje apskaitoje už tai gauti pinigai buvo įtraukti kaip lėšos už kitą parduotą prekę.
Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 11 kratų – per jas paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, užrašai, kompiuterinės laikmenos. Mažeikių bendrovės sandėlyje buvo aptikta daugiau kaip 500 kilogramų augalų apsaugos priemonių – „Mistral“, „Monitoru“, „Grodil“, „Titus“. Bendra šių Lietuvoje draudžiamų ir be apskaitos dokumentų įsigytų priemonių vertė siekia 24 tūkst. eurų.
Pernai ir užpernai įmonės apyvarta siekė apie 5 mln. eurų, 2014 metais – apie 4,6 mln. eurų.
„Ką galėčiau pasakyti? Kol kas susilaikau nuo bet kokių komentarų“, – pratarė bendrovės „Alsa“ vadovas ir vienas bendraturčių P.Linartas.
Lietuva toliau pirmauja
Lietuva – tai augalininkystės kraštas, tad ypač patraukli falsifikuotų ir kontrabandinių augalų apsaugos priemonių pardavėjams.
Ūkininkai neretai susigundo tuo, ką jie atgabena tiesiai į ūkio kiemą. Mat nelegalūs chemikalai yra 20–50 proc. pigesni už tuos, kuriems suteikti prekybos leidimai.
Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovės Aušros Beniulienės, Lietuva vis dar tebėra nelegalių chemikalų platinimo lyderė ES.
Daugiau nei prieš metus Europos Komisijos užsakymu atlikti tyrimai liudija, kad mūsų šalyje iš visų ES valstybių nelegali produkcija užima daugiausia – 21 proc. – augalų ligas ir kenkėjus naikinančių chemikalų rinkos. Tai – milžiniški kiekiai. Pavyzdžiui, 2016-aisiais Lietuvoje augalų priežiūros priemonių pardavimas siekė 115 mln. eurų.
Tuo metu Lenkijoje, iš kurios atgabenama dauguma šių produktų, nelegali rinka iš legalios yra atsikirpusi mažiau – 16 proc. Kitose ES valstybėse padirbinių rinkos dalis sukasi apie 10 proc.
„Norint legaliai prekiauti, reikia ir chemikalų tyrimų, ir juos įregistruoti. Tai nepigiai kainuoja. Bet visa tai daroma dėl žmonių sveikatos, saugumo. Tačiau nusikalstamoms grupuotėms tai juk nerūpi.
Lietuvos muitinė užkirto kelią chemikalų kontrabandai iš Kinijos per Klaipėdos jūrų uostą. Bet didžiausias padirbinių srautas plūsta iš Lenkijos. Ko gero, uostas Lenkijoje – dar silpna vieta ir per jį atgabenama tai, kas anksčiau buvo plukdoma į Lietuvą“, – svarstė A.Beniulienė.
Nukopijuoja ir ženklus
Prekių ženklai, kuriuos chemikalų gamintojai saugo kaip savo akį, dabar vis stropiau nukopijuojami.
„Kai pardavėjai įsuka į ūkininko kiemą ir traukia iš mašinos kone tobulai paženklintus falsifikatus, žmonėms sunku patikėti, kad tai – padirbiniai. O kaina juk daug patrauklesnė.
Be to, lenkai taip įgudo kopijuoti prekių ženklus, kad tik patys gamintojai ir gali atpažinti, jog tai – ne jų gaminys, o falsifikatas. Tai išduoda tik tam tikri ženklai etiketėse ir atlikti chemikalų sudėties tyrimai“, – kalbėjo A.Beniulienė.
