Antivirusinių programų kūrėjai įspėja, kad didžioji dalis programinės įrangos, reikalingos bankams apšvarinti, sukuriama būtent Rusijoje, o iš ten pasklinda po visą pasaulį.
Tačiau išbandoma ji būtent ant rusų bankininkų kailio.
Įkliuvo per kvailumą
Maskvoje šiuo metu vyksta seserų Marjam ir Tamilos Dadašovų teismo procesas.
Dar nė trisdešimties neturinčios moterys neseniai darbavosi „Sberbank“ skyriuose ir iš jų sugebėjo nugvelbti 40 mln. rublių, nors planavo pasisavinti 4 milijardus (atitinkamai 647 tūkst. ir 64,7 mln. eurų).
Seserys įkliuvo neprotingai elgdamosi – panoro už grynuosius pinigus nusipirkti „Ferrari“.
Pardavėjams kilo klausimų, kodėl jaunos moterys nešiojasi tokią milžinišką sumą.
Tačiau kur kas daugiau bankus apšvarinusių asmenų lieka nepagauti. O jų vis gausėja.
Kaip aiškino prieš kibernetines atakas kovojančios kompanijos „Group-IB“ atstovai, vogti iš finansų įstaigų darosi vis paprasčiau, nes jos menkai rūpinasi apsauga.
Nepabūgo centrinio banko
Įžūlus antpuolis pernai surengtas prieš banką „Metalinvestbank“. Viskas vyko žaibiškai. Terminalai, per kuriuos buvo valdomos banko korespondentinės sąskaitos, ne bet kur, o pačiame centriniame banke nei iš šio, nei iš to pradėjo siuntinėti pinigus įvairiems asmenims visoje šalyje.
Banko darbuotojams iškart kilo įtarimų, todėl jie paprašė centrinio banko atjungti jų sistemą nuo bendros. Kol tai buvo padaryta, įsilaužėliai sugebėjo pervesti 667 milijonus rublių (10,8 mln. eurų).
Tiesa, trečdalis šių pinigų grįžo, trečdalis atsidūrė kituose bankuose atidarytose sąskaitose ir buvo areštuota, tačiau apie 200 mln. rublių jau nepavyks susigrąžinti. Jie išgryninti arba pervesti gausybei asmenų, kurių susekti nebepavyks.
Šis įsilaužėlių išpuolis buvo rimčiausias, bent jau iš tų, apie kuriuos paskelbta. Tiesa, vagims jis kažin ar labai sėkmingas. Mat netrukus penkiolikoje Rusijos regionų buvo sulaikyta apie pusšimtį įsilaužėlių grupuotės „Buhtrap“ narių, kurie, kaip įtariama, ir surengė šią ataką.
„Buhtrap“ imta stebėti dar 2014 metais, kai vogdavo iš verslo įmonių. Tačiau vėliau įsilaužėliai susidomėjo bankais. Kiek iš tiesų per metus jie pavagia iš finansų įstaigų, suskaičiuoti itin sudėtinga. Tačiau specialistai pastebėjo, kad anksčiau buvo mėginama apšvarinti bankų klientus, o dabar – pačius bankus.
Rusai moka kurti
„Group-IB“ duomenimis, nuo 2015 metų birželio iki pernykštės gegužės iš bankų įsilaužėlių nugvelbtos sumos pranoko visus kitus jų uždarbius, todėl būtent finansų įstaigos tapo pagrindiniu taikiniu.
Manoma, kad Rusijoje veikia penkios stambios interneto nusikaltėlių grupuotės.
„Kaspersky Lab“ atstovas Sergejus Golovanovas pasakojo, kad dažniausiai tokios veiklos imasi išsilavinę vaikinai, turintys tvirtus informatikos įgūdžius.
„Jei sykį pamėginai pavogti pinigų ir tau pavyko, susimąstai – ar verta po studijų kam nors dirbti po 8–10 valandų per parą, jei gali kurti kenksmingas programas bet kada ir neskursti“, – aiškino S.Golovanovas.
Vienas žinomiausių rusų įsilaužėlių 30 metų Dmitrijus Fedotovas sukūrė tokias programas, kurios visame pasaulyje padėjo pavogti milijardus dolerių. Tačiau nuo praėjusių metų jis sėdi kalėjime.
O įkliuvo dėl puikybės – talentingas programuotojas pernelyg puikavosi vieninteliu baltu „Porsche Cayenne“ Toljačio mieste, kuriame gyveno.
Tačiau jo įpėdinių nestinga. Manoma, kad 16 iš 19 šiuo metu pasaulio bankams apšvarinti skirtų trojanų tipo virusų sukurti būtent Rusijoje.
