Nors ir numatyta, kad parduotuvėse jų visiškai nelikti turi iki 2025 metų, prekybininkai, atrodo, taip ilgai nelauks .
Tokiu būdu, nė vienoje Lenkijoje esančioje žemų kainų parduotuvėje nebebus įmanoma nusipirkti pigių kiaušinių. Etikos požiūriu šis žingsnis sveikintinas, tačiau pirkėjams jis reiškia viena – už kiaušinius teks mokėti brangiau.
Vištoms skelbia laisvę
Lietuvoje jau seniai nebeliko paukštininkystės ūkių, kuriuose vištos dedeklės būtų laikomos ankštuose narvuose. Tačiau Lenkijoje tokių ES reikalavimų, skirtų vištų gerovei, dar nepaisoma.
Tačiau jei prekybininkai susivienys, specializuoti paukštininkystės ūkiai, laikantys tik dedekles vištas, gali likti kvailio vietoje.
Anksčiau ar vėliau šias tendencijas Vakarų vėjas atpūs ir į Lietuvą, bet kol kas iš Lenkijos „nelaisvėje“ sudėti kiaušiniai vis dar importuojami.
Atsisakyti „narvinių“ vištų kiaušinių portugalų ir prancūzų valdomus prekybos tinklus paskatino konkurentai ir organizacija „Open Wing Alliance“ („Išskleistų sparnų aljansas“).
Pirmasis šį humanišką žingsnį 2016 metų viduryje žengė vokiečių tinklas „Aldi“, juo pasekė tautiečių tinklas „Lidl“, o paskui tarsi prasidėjo grandininė reakcija.
Per labai trumpą laiką – nuo 2016 metų vasaros iki 2017 metų pavasario analogiškai pasielgti nusprendė „Netto“, „Kaufland“, ir štai dabar „Biedronka“ ir „Carrefour“.
„Atvirų narvų“ pergalė
Kaip portalui „gazeta.pl“ sakė nuo 2012 metų Lenkijoje veikiančios organizacijos „Stowarzyszenie Otwarte Klatki“ (asociacija „Atviri narvai“) atstovė Klara Siemianowska, toks Lenkijoje veikiančių žemų kainų parduotuvių tinklų sprendimas atitinka pasaulinę tendenciją - atsisakoma pardavinėti ir naudoti kiaušinius, kuriuos deda narvuose laikomos vištos.
Už tai jau keletą metų kovojo organizacijos, kurios siekia padėti gyvūnams, dalyvaudamos, be kita ko, kampanijoje iškalbingu pavadinimu „Jak one to znoszą?“ („Kaip jos tai ištveria?“).
Asociacija „Atviri narvai“ pastebi, kad didėja lenkų sąmoningumas vertinant vištų laikymo sąlygas.
„Vištos, kurios laikomos uždarytos narvuose, niekada nemato saulės, nevaikšto po žolę, o jų gyvybinė erdvė yra popieriaus lapo dydžio. Vištos dažnai suluošinamos, deramai neprižiūrimos ir serga tiek fiziškai, tiek psichiškai“, – sakoma asociacijos pranešime spaudai.
Patuštins pinigines
Žemų kainų parduotuvių tinklų sprendimas atsisakyti skaičiumi „3“ ženklinamų kiaušinių patuštins vartotojų pinigines. Humaniškesnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai, ženklinami dvejetuku bei vienetuku, o eklogiški - nuliuku. Jie yra gerokai brangesni, nes ir investicijos į atviras paukštides yra didelės.
K.Siemianowskos nuomone, kainos kris nebent tada, kai ims didėti ne narvuose laikomų vištų kiaušinių pasiūla.
„Kai „trejetukai“ (čia: skaitmeniu „3“ pažymėti narvuose laikomų vištų kiaušiniai. – Red.) bus išimti iš prekybos, jų vietą užpildys ne tokiomis žiauriomis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai. Pastarųjų kainos mažės, didėjant pasiūlai“, – ramina K.Siemianowska.
Grėsmė paukštininkystės ūkiams
Anot portalo „wyborcza.pl“, net 92 proc. Lenkijoje padedamų kiaušinių į rinką patenka iš paukštynų, kur vištos laikomos narvuose. Tad nauja tendencija kelia grėsmę šios šalies paukštininkams.
„Tai nesąžininga. Juk trejetuku ženklinami kiaušiniai į rinką tiekiami teisėtai. Aš dar nežinau, ką darys vištų augintojai, bet gali būti, kad jie boikotuos mažmeninės prekybos tinklus, kurie atsisako „trejetukų“, – sakė Lenkijos naminių paukščių augintojų ir kiaušinių gavybos susivienijimų sąjungos (Polski Związek Zrzeszeń Hodowców i Producentów Drobiu) pirmininkas Andrzejus Danielakas.
Jis teigė, kad prekybos tinklams rūpi ne vištų gerovė, o pelnas. Juk narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra pigiausi, o kitaip auginamų šių naminių paukščių kiaušiniams galima nustatyti didesnes maržas.
Jis taip pat sako, kad tokios permainos gali padaryti didžiulių nuostolių. Pastaraisiais metais naminių paukščių augintojai investavo milijonus zlotų į didesnius narvus vištoms laikyti.
Kalbama apie vadinamuosius pagerintus narvus, kuriuos įsigyti privertė Europos Sąjunga 2012 metais.
Europos Sąjungoje draudimas laikyti dedekles vištas nepagerintuose narvuose įsigaliojo nuo 2012 metų sausio 1 dienos, juo siekiama pagerinti vištų dedeklių laikymo sąlygas, kad jos atitiktų šių paukščių fiziologinius poreikius.
Juose turi būti lizdas, lakta, nagų dilinimo priemonės ir vieta, ko nebuvo anksčiau naudotuose narvuose. Narvo plotas padidėjo nuo 450 kv. cm iki 750 kv. cm.
„Investicijos dar nė nespėjo atsipirkti, o didieji prekybos tinklai jau sako, kad iš mūsų nebepirks kiaušinių. Jei jie taip pasielgs, mums tai bus tragedija“, – guožiasi A.Danielakas.
Jo nuomone, narvuose laikomų vištų kiaušiniai yra saugiausi, nes tik taip auginamus paukščius galima visiškai kontroliuoti: žinoti, ką višta lesa, geria ir kuo kvėpuoja.
„Tokios vištos nesikapsto po kraiką, nelesa kieme kas papuola, ką atpūtė vėjas ar kas iškrito su lietumi. Atsisakymas pirkti narvuose laikomų vištų kaušinius yra manipuliavimas vartotojų sąmone“, – įsitikinęs A.Danielakas.
Svarbiausia - kuo lesinamos
Tuo tarpu įdomų reportažą apie skirtingomis sąlygomis auginamų vištų kiaušinius parengė TVN24 televizijos komanda. Žmonės, paklausti, kuo vadovaujasi, rinkdamiesi parduotuvėje kiaušinius, atsako skirtingai: vieni renkasi pagal dydį, išvaizdą, kiti ekologiškus ar žiūri į kainą.
Ekologiškai vištas auginantis ūkininkas yra įsitikinęs, kad jo vištų kiaušiniai geriausi, ir siūlo pirkėjams neapsigauti – pirkti tik nuliuku pažymėtus kiaušinius.
Paukštyno, kur vištos laikomos narvuose, zootechnikas giria savo vištų kiaušinius, tad neaišku, kuo tikėti, sako žurnalistas ir kreipiasi į mokslininkus.
Habilituota daktarė, žmogaus mitybos specialistė Małgorzata Drywień teigia, kad, apskritai ir narvuose, ir laisvėje auginamų vištų kiaušinių sudėtis praktiškai nesiskiria. Viskas priklauso nuo to, kuo vištos lesinamos.
O narve visą laiką praleidusi višta laisvėje gali ir neišgyventi.
Habilituotas daktaras Krzysztofas Kozłowskis, žurnalisto paprašytas, laboratorijoje atliko skirtingų kiaušinių kevalo stiprumo kompiuterinį bandymą ir ištyrė trynio bei baltymo kokybę. Gauti rezultatai nustebino.
Pasirodė, kad „narvinės“ vištos kiaušinio lukštas tvirtesnis nei ekologinėmis sąlygomis auginamos vištos, o pirmojo kiaušinio trynio ir baltymo biocheminė sudėtis buvo netgi geresnė.
Kaip žymimi kiaušiniai
Priminsime, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kiaušinių kokybei, rūšiavimui, ženklinimui ir tiekimui į rinką pradėti taikyti nauji reikalavimai. Nuo 2004-ųjų metų kiaušiniai dabar skirstomi į dvi klases – A ir B.
B klasės kiaušiniai gali būti parduodami tik pramonės reikmėms. Parduotuvių lentynose liko tik A klasės kiaušiniai.
Šie savo ruožtu skirstomi į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni), L – dideli (63–73 g) M – vidutiniai (53–63 g); S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos būna pažymėtos ant kiaušinių pakuotės.
Kiekvienas vartotojui parduodamas kiaušinis turi būti paženklintas žymeniu, susidedančiu iš skaičių ir raidžių sekos. Pirmasis skaitmuo (0,1, 2 arba 3) nurodo vištų dedeklių laikymo sąlygas.
Raidės po skaičiaus nurodo šalies kodą, pavyzdžiui, Lietuvoje padėti kiaušiniai žymimi raidėmis LT, Lenkijoje – PL ir t.t. Po raidžių nurodomas dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numeris, kuris reiškia, kad tą vietą kontroliuoja atitinkamos tarnybos.
Jei pirmasis skaitmuo yra nuliukas, reiškia, kad ūkininkas vištas augina ekologinėmis sąlygomis, šios gali laisvai vaikščioti po lauką.
Vienetukas reiškia, kad vištos laikomos vištidėje ant kraiko (kreikiamų grindų), iš kur jos išleidžiamos pasivaikščioti į lauko aptvarus.
Dvejetukas nurodo, kad vištos laikomos uždarytos vištidėje ant kreikiamų grindų, tačiau gali ten laisvai vaikštinėti.
Na, o trejetukas rodo, kad vištos laikomos narvuose – šioje ankštoje patalpoje, susispaudusios kaip silkės statinėje, jos praleidžia visą savo gyvenimą.
Atrodo, kad prekybos tinklai ir išgirdo šių narvuose uždarytų naminių paukščių gailų karksėjimą. Tik ar tikrai jiems pagailo tų paukščių?
Juk tada, žengę vieną žingsnį humanizmo link, galėtų žengti ir kitą. Na, tarkime, pradėti mokėti savo darbuotojams ne minimalų atlyginimą, kaip dažniausiai būna, o bent kiek didesnį. Ir nebekankinti perpildytuose akvariumuose baisiomis gyvenimo sąlygomis negalinčių pasiskųsti karpių, kurie ten dūsta, gaudo orą ir tikisi, kad kas nors pakovos ir už jų laisvę.
Parengė Leonas Grybauskas
